Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas


Pedagogikos referatas.

Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas.


Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama ir daugelio Lietuvos mokslininkų ir įžymių pedagogų darbuose: S.Šalkauskio, A.Maceinos, B.Bitino, K.Miškinio, L.Rupšienės ir kt. Pasirinkau šią temą, kad galėčiau išanalizuoti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo ypatumus, nes įžvelgiu svarbią ir neprarandančią aktualumo problemą - abipusio bendravimo stoką. O norint spręsti problemas, susijusias su vaiko ugdymu, būtinas aktyvus, geranoriškas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas.

Veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas sukuria abipusį pasitikėjimą. Todėl svarbu išsiaiškinti kaip mokykla organizuoja bendradarbiavimą su tėvais.

Pasak R. Auškelio (2012) mokyklos ir šeimos veiksmingos partnerystės modelį sudaro: tėvystės įgūdžiai1; komunikacija2; savanorystė3; mokymasis namuose4; sprendimų priėmimas5; bendradarbiavimas su bendruomene6.

Taigi, vienas iš bendradarbiavimo veiksnių – tėvystės įgūdžiai1. D.Baumrind (1980) ilgalaikiai tyrimai liudija, kad tėvai, kuriems būdingas autoritetingas auklėjimo stilius, paprastai išaugina kompetentingus vaikus. Tokie tėvai turi gerą emocinį kontaktą su savo vaikais, jie derina griežtas taisykles ir derybas su vaikais, taip skatindami juos drauge kurti drausmę. Tačiau vaikai turi nemažai problemų, kai jų tėvai (ar vienas iš tėvų) autoritariški, pernelyg kontroliuojantys arba, atvirkščiai, neprisiimantys atsakomybės. Tarpkultūriniai tyrimai atskleidžia įvairius auklėjimo stilių poveikio aspektus. Pavyzdžiui, Ch.L.Porter ir kt. (2005) tyrimų rezultatai parodė, kad vaiko socialumas, visuomeniškumas nepopuliarus amerikiečių šeimose, kuriose vyrauja autoritarinis auklėjimo stilius, o kinų šeimose šis dėsningumas pasireiškia tik auklėjant mergaites. Auklėjimo filosofiją, neprisiimant atakomybės, galima iliustruoti elementariu pavyzdžiu iš mano atliktos pedagoginės praktikos: „Sekanti iškilusi problema - hiperaktyvūs vaikai. Buvo sudėtinga suvaldyti klasę, kurioje yra daugiau nei keletas tokių vaikų, kurie darys ne tai kas nurodoma. O kas blogiausia, tokie vaikai, dažniausiai yra klasės „sielos“ , „etalonai" , „lyderiai" kurie reikalauja daug dėmesio sau. Kiti vaikai nuolat stebi juos, pradeda imti pavyzdį. Atmosfera gali virsti katastrofiška.“ Tokių hiperaktyvių vaikų auklėjimo spragas pastebėjau susidūręs su jų tėvais, sprendžiant tam tikras situacijas. Pavyzdžiui, kviečiant tėvus į tėvų susirinkimus, tokių vaikų tėvai dažniausiai nerasdavo laiko, o pasirodę ir išgirdę ką nors neigiamo apie savo vaikus – reaguodavo neadekvačiai. Susidariau įspūdi, kad tokie žmonės, kurie neskiria pakankamai laiko savo vaikų socialiniams gabumams ugdyti ir puoselėti jų potencialio, nesuteikia elementaraus pagrindo, to padaryti mokyklai. Pašalinti šio auklėjimo trūkumus galima įvairiais metodais. Pirmasis pasiūlymas rengti užsiėmimus su tėvais, siekiant ugdyti ir stiprinti tėvų gebėjimus auklėti savo vaikus. Sekantis pasiūlymas, privačios konsultacijos tėvų ir psichologo; vaiko ir psichologo; tėvų, vaiko ir psichologo. Anot E. Martišauskienės (1999) vaikystė ir paauglystė – labai trumpas laikotarpis palyginus su visu žmogaus gyvenimu. Tačiau tai – intensyvios socializacijos laikotarpis. Jei mokymuisi skirtos pamokos ir knygos, tai socializacija vyksta pamėgdžiojimo būdu. Todėl mūsų, suaugusiųjų, uždavinys – nedaryti klaidų, nerodyti blogo pavyzdžio, neieškoti kituose klaidų ir kaltės vengiant atsakomybės.

  • Pedagogika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (2405 žodžiai)
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas. (2016 m. Vasario 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokyklos-ir-seimos-bendradarbiavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:29