Mokyklos kultūra ir inovacijų diegimas


Pedagogikos referatas. Įvadas. Organizacinė kultūra ugdymo įstaigoje. Inovacijų diegimas ugdyme. Išvados. Literatūra.


Pasaulis įžengė į sparčių permainų epochą, kuriai būdinga technologinė ir socialinė pažanga, konkurencijos didėjimas tiek šalies viduje, tiek ir tarp atskirų šalių. Šiuolaikinė visuomenė išgyvena reformų ir kaitos laikotarpį, pasižymintį intensyviu žinių visuomenės kokybiniu augimu, lydimu įvairių technologinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių ir politinių pasikeitimų. Kyla klausimas, kas nutinka su organizacijomis ir jų darbuotojais, kai juos supantis pasaulis keičiasi taip sparčiai. Organizacijos hierarchinės struktūros, motyvavimo sistemos, žmogiškųjų išteklių valdymas ir vadovavimo stiliai, kurie sėkmingai veikdavo XX amžiuje, dažniausiai nebeatitinka dabarties reikalavimų ir tendencijų. Ir jei organizacija, nesvarbu kokia – komercinė, universitetas, ligoninė ar mokykla, nesugebės greitai keistis kartu su kintančia aplinka – ji pasmerkta sąstingiui. Pokyčiai neišvengiami.

Šiuolaikinė organizacija, suburianti profesionalus bendrai veiklai ir siekianti išgyventi dinamiškoje aplinkoje, turi skirti didelį dėmesį savo veiklos socialiniams aspektams, tarp kurių svarbią vietą užima organizacijos kultūra. Švietimo organizacijos kultūros idėjai ir jos diegimo būdų problematikai pastaruoju metu yra skiriama nemažai dėmesio. Universitetų, gimnazijų kultūrą tyrinėja ir analizuoja įvairių sričių mokslininkai, tačiau tyrimų duomenų apie bendrojo lavinimo mokyklos organizacijos kultūrą ir jos ypatumų sisteminį pagrindimą kol kas sutinkama labai nedaug. Kaip leidžia teigti mokslinė literatūra, mokyklų kultūros sisteminiai tyrimai yra aktualūs, nes gali padėti mokykloms aptikti silpnąsias vietas bei numatyti plėtros tendencijas, o pats mokyklos kultūros tyrimo procesas gali tapti mokyklos veiklos tobulinimo įrankiu.

Kalbant apie ugdymo įstaigų kultūrą svarbu įvertinti ir vieną iš esminių socialinės ir ekonominės raidos bei gyvenimo lygio kėlimo sąlygų – inovacinius procesus bei inovacinės veiklos plėtojimą. Inovacijos – kūrybiškas ir interaktyvus procesas, kuriame dalyvauja daug veikėjų, tiek rinkos, tiek ir socialinės institucijos. Jos gimsta kūrybiškai, naudojant įvairių formų žinias bei reaguojant į rinkoje suformuotus ar potencialius poreikius. Žiūrint istoriniu požiūriu, per labai trumpą laiką didžiulis lūžis turėjo įvykti ir visų žmonių sąmonėje. Visuomenėje vykstančius procesus įprasta įvardinti permainomis, o permainas – inovacijų pasekmėmis.

Švietimas yra vienas iš kultūros sričių, kurios pagrindas – žmogus, jo kultūra. Dėl šios priežasties besikeičiantis žmogus keičia ir savo kultūra ir atvirkščiai – kultūra gali keisti žmones. Kaip buvo minėta, bet kokie pokyčiai gali būti tiesiogiai siejami su inovacijomis. Būtent dėl tokio šių sąvokų ryšio ir pasirinktas darbo tikslas – apžvelgti, kaip įvairūs mokslininkai suvokia mokyklos kaip organizacijos kultūrą bei kokį ryšį su mokyklos kultūra užima arba gali užimti inovacijų diegimas

Daugelis mokslininkų, pasak Stonytės (2008), pastebi, kad norint išsiaiškinti organizacijos veiklą, nepakanka suprasti organizacijos strategiją (planavimo dalis) bei jos struktūrą (organizavimo dalis). Organizacijoje vyksta žymiai daugiau procesų, veikiančių specifiniu būdu, kuris pradėtas vadinti kultūra.

Zakarevičius (2004) tvirtina, kad organizacijos kultūros apibrėžimo pagrindas yra bendrosios kultūros apibūdinimas. Stonytė (2008) nurodo, jog Filosofijos žodyne aiškinama, kad kultūra – tai visuma materialinių ir dvasinių vertybių, kurias sukūrė bei kuria žmonija visuomeninės istorinės praktikos procese ir kurios apibūdina istoriškai pasiektą visuomenės išsivystymo pakopą. Mokslinėje teorinėje literatūroje skiriamos dvi kultūros turinio sudedamosios: materialioji (darbo priemonės, kasdienio naudojimosi daiktai, apranga, pastatai, susisiekimo priemonės ir pan.) ir dvasinė (kaip tam tikrų grožio, gėrio, tiesos idealų visuma ir kaip kompleksas vaizdinių, simbolių, papročių, tradicijų, kurių pagrindu šie idealai tampa reikšmingi ir atsispindi vaizdiniuose)

Tačiau kiti vadybos mokslo specialistai, pavyzdžiui, Everard ir Morris (1997) nėra linkę taip filosofuoti ir teigia, jog organizacinė kultūra yra konkrečiai įstaigai būdingos nusistovėjusios tradicijos, vertybės, elgesio tendencijos, politika ir nuostatos, kuriomis vadovaujasi organizacija ir kurias pripažįsta organizacijos nariai. Pasak autorių, organizacinė kultūra - tokie neapčiuopiami dalykai, kaip atmosfera, vertybių sistema, nuopelnų vertinimo kriterijai, tarpasmeniniai santykiai, įpročiai, nerašytos elgesio normos. Tokioms mintims pritaria ir Šimanskienė (2002), pabrėždama, jog organizacinę kultūrą nusako vertybės ir simboliai, tradicijos ir papročiai, įsitikinimai ir bendri siekiai, kuriuos suvokia jos bendruomenė, taip pat filosofija, politika. Kultūra yra tai, ką ši žmonių grupė laiko vertinga, o taip pat jos narių mąstymas ir elgsenos nuostatos.

  • Pedagogika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (3438 žodžiai)
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Mokyklos kultūra ir inovacijų diegimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Mokyklos kultūra ir inovacijų diegimas. (2015 m. Gruodžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokyklos-kultura-ir-inovaciju-diegimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:31