Mokymo būdai ir metodai


Psichologijos referatas. Įvadas. Mokymosi metodai. Pasakojimo metodas. Aiškinimo metodas. Paskaitos metodas. Pokalbio metodas. Diskusijos metodas. Darbo su knyga metodas. Instruktavimo metodas. Išvados. Literatūra.


Pasakojimas (didaktinis) – tai nuoseklus žinių perteikimas monologu mokiniams aktyviai klausant.Kai pasakojant nurodomi daiktų ar reiškinių požymiai,jie ryškinami bei apibūdinami,vyksta aprašomasis pasakojimas.Juo plačiai naudojamasi gamtos,geografijos pamokose.Kai pasakojant apibūdinami įvykiai,jų raida,vyksta siužetinis pasakojimas.Jis tinka istorijos,literatūros pamokose.Tuo tarpu gramatikos,chemijos,matematikos pamokose daugiau taikomas aiškinamasis pasakojimas,arba tiesiog aiškinimas,siekiant įsamoninti kalbamus dalykus,t.y. gilinti ir plėtoti supratimą – naujus dalykus grįsti žinomais,anksčiau išmoktais dalykais,ieškant ryšio tarp reiškinių,bendrybių.Taip aiškinama įrodant teoremą,išvedant formules,dėsnius (deduktyviai arba induktyviai protaujant).(L.Jovaiša „Edukologijos pradmenys“,1994)

Pasakojimas neturėtų tęstis ilgiau negu 12-15 minučių.Šiuo metodu perteikdamas naują medžiagą,mokytojas turi skatinti moksleivius galvoti,lyginti faktus,formuoti išvadas.Jis privalo išskirti ,akcentuoti svarbiausius temos dalykus,keisti savo paties kalbos ritmą,intonaciją.Pravartu ir stabtelėti,vienu kitu klausimu išsiaiškinti,kaip mokiniai suprato nagrinėjamą dalyką.Pasakojimą labai pagyvina grožinės literatūros ištraukos paskaitymas,eilėraščio posmelio padeklamavimas,iliustracijos,paveikslo,vaizdinės priemonės pademonstravimas bei aptarimas,intriguojančio klausimo iškėlimas ir pan.Kuo moksleiviai jaunesni,tuo pasakojimas turi būti vaizdesnis,trumpesnis.(V.Jakavičius,A.Juška „Mokyklos pedagogika“,1996)

metodologiniai (pasakojimo turinys turi būti moksliškai pagrįstas,ugdyti dialektinį mąstymą,materialistinę pasaulėžiūrą),

loginiai (nuoseklus,pagrįstas,vienaprasmis),

Tai pagrindinis tiksliųjų bei gamtos mokslo dalykų – matematikos,fizikos,chemijos,biologijos,astronomijos – mokymo metodas.Šiuo atveju mokomąją medžiagą perteikia mokytojas,tik jis ne pasakoja,o remdamasis formulėmis,schemomis,brėžiniais,prietaisų parodymais,logiškai,nuosekliai aiškina,įrodinėja.

Paskaita (mokyklinė) – nuodugnus monologinis programinės temos nagrinėjimas per visą pamoką.Jai keliami tokie patys reikalavimai kaip ir pasakojimui,nors ji praktikuojama tik aukštesnėse klasėse,kai mokytojui reikia per trumpą laiką iš esmės,nuodugniai atskleisti platesnės temos turinį.Aukštojoje mokykloje paskaita (akademinė) yra pagrindinė mokymo forma (ne metodas),kurios metu nagrinėjamos mokslo problemos.(L.Jovaiša „Edukologijos pradmenys“,1994)

Tai retokai vidurinėse mokyklose vartojamas mokymo būdas.Nuo pasakojimo metodo skiriasi sudėtingesne minčių perteikimo forma,didesniu moksliškumu.Pasitelktinas aukštesnėse klasėse dėstant istoriją,literatūrą,visuomenės mokslą,politologiją.

Paskaita (lekcija) – gana plačiai taikomas mokymo metodas.Nuo aiškinimo metodo jis skiriasi tuo,kad mažiau aktyvina vaizduotę,jausmus ir konkretų-vaizdinį mąstymą,o daugiau veikia abstraktų-loginį.Dėl to paskaitos struktūra sistemingesnė,o dėstoma griežtai laikantis dėstomo dalyko logikos,t.y. atskleidžiant darbo objektų ir jų gamybos ryšius bei dėsningumus.

  • Psichologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2272 žodžiai)
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Mokymo būdai ir metodai
    10 - 10 balsai (-ų)
Mokymo būdai ir metodai. (2015 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokymo-budai-ir-metodai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:33