Mokymo ir mokymosi procesai


Pedagogikos konspektas. Mokymo ir mokymosi procesai tikslai, uždaviniai, mokymo koncepcijos ir teorijos, principai, mokymo proceso apibūdinimas, mokymo proceso etapai. Ugdymo tikslai ir uždaviniai. Ugdymo tikslai. Protinis lavinimas. Dorinis auklėjimas. Tautinio auklėjimo uždaviniai. Darbinio ugdymo uždaviniai. Fizinis lavinimas. Estetinis ugdymas. Mokymo uždaviniai. Koks svarbiausias mokymo uždavinių turinys? Mokymo koncepcijos ir teorijos. Antikos ir viduramžių pedagogų mokymo koncepcijos. Naujųjų laikų mokymo teorijos. Mokymo principai. Mokymo proceso etapai. Moksleivių parengimas naujai temai mokytis. Žinių perteikimas, jų įvaldymas. Naujų žinių įtvirtinimas. Moksleivių savarankiškas darbas namie. Moksleivių žinių, mokėjimų, įgūdžių tikrinimas įvertinimas. Vertinimo sistemos. Mokymo organizavimo formos samprata, raida, įvairovė. Pamoka – pagrindinė mokymo organizavimo forma. Mokymo organizavimo formos, samprata. Mokymo organizavimo formos. Individualus mokymas. Klasinė – pamokinė sistema. Belo ir Lanksterio bendro mokymo sistema. Daltono planas. Trampo planas. Mokymo organizavimo formų įvairovė. Kitos mokymo formos. Didaktikos dalykas, pagrindinės sąvokos, mokymo turinio raida. Mokymo turinio raida. Lietuvos mokyklos mokymo turinys.


Ugdymo tikslą lemia objektyvios gyvenimo sąlygos: ekonominiai, politiniai, kultūriniai reikalavimai. Laikantis tų reikalavimų, atsižvelgiant į juos bei visuomenės ateitį, suprantamas ir formuluojamas ugdymo tikslas.

Galima daryti išvadą, kad ugdymo tikslą lemia objektyvi visuomenės raida. Todėl keičiantis visuomenei, keičiasi ir ugdymo tikslai, o kartu ir uždaviniai.

Šiuo metu pagrindinis jaunosios kartos ugdymo tikslas yra visapusiškos, demokratiškos ir humaniškos, aukštos tautinės savimonės asmenybės ugdymas.

Išugdyti tokią asmenybę – sudėtingas uždavinys. Bet kartu siekis ir svajonė.

Iš ugdymo tikslo yra formuluojami daliniai tikslai arba uždaviniai. Pedagoginėje literatūroje jie suprantami ir formuluojami gana įvairiai.

Pvz. , Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijoje (“Tautinė mokykla”) nekalbama apie ugdymo tikslą, o tik formuluojami bendrojo lavinimo uždaviniai:

Tuo tarpu “Lietuvos švietimo koncepcijoje” išvardijami tokie svarbiausi ugdymo tikslai:

Yra iš esmės kitoks požiūris. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (1991 m., 1998 m.) nurodyti tokie švietimo sistemos uždaviniai:

Protiškai lavinant ypač svarbią reikšmę turi gerai apgalvotas mokinių protinių galių, kaip mąstymo ir protinės veiklos būdų (analizės ir sintezės, abstrahavimo ir apibendrinimo, lyginimo, priežasties ir pasekmės ir t.t.), atminties, vaizduotės, dėmesio, pastabumo, kalbos ir pan., gebėjimų, mokėjimo savarankiškai ir kūrybingai veikti plėtojimas mokymo procese, mokymas žinias taikyti praktiškai, mokėjimas ir poreikis įsigyti naujų.

Jaunajai kartai pirmiausia būtina perimti sistemingas žinias, t.y. mokslo žinių pagrindus, atitinkančius dabartinį mokslo, visuomenės kultūros lygį.

Labai svarbus protinio lavinimo bruožas – poreikio plėsti ir gilinti žinias skatinimas.

Vienas iš esminių protinio lavinimo bruožų – asmenybės teisingo, realistinio požiūrio į tikrovę, įsitikinimų, gebėjimo orientuotis supančiame pasaulyje formavimas. Tam reikia turėti ne tik išsamių žinių, bet ir, analizuojant įvairias vertybes, idėjas, teorijas, aptariant įvairius faktus bei reiškinius, susipažinti su įvairiais požiūriais į tuos dalykus, skirtinga jų interpretacija, t.y. su alternatyviais jų esmės aiškinimais.

Siekiant kuo geriau panaudoti mokymą protiškai lavinant mokinius, labai svarbu juos įtraukti į aktyvią veiklą, skatinti jos metu spręsti įvairias užduotis.

Mokymas, žinių perėmimas – protinio lavinimo pagrindas. Todėl ypač svarbu padėti jaunajai kartai perimti šiuolaikinių mokslo pagrindų žinias, jomis remiantis suprasti dabartinį gyvenimą ir padėti pasirinkti profesiją.

Siekti kuo efektyviau mokymo procese ugdyti mokinių pažinimo jėgas ir gebėjimus, pirmiausia kūrybinį mąstymą, mokyti protinių operacijų ir jas plėtoti.

Padėti aktyviai įgyjamų žinių pagrindu sąmoningai perimti bendražmogiškąsias vertybes, suprasti pasaulį.

Pagrindiniai moralės bruožai: 1) bedražmogiškosios vertybės, kurios susiformuoja per daugelį amžių ir visiškai pateisino žmonių bendruomenių gyvenimo lūkesčius. 2) humanistinis jos pobūdis. 3) mūsų moralė turi remtis tautos kultūra, papročiais, tradicijomis. 4) ji turi būti aktyvi, veikli.

5. Neigiamų bruožų šalinimas- tai nederamo elgesio, netinkamų dorinių vertybių keitimas teigiamomis.

darbinis mokymas – tai darbe reikalingų žinių perteikimas, atitinkamų mokėjimų ir įgūdžių formavimas;

1. Psichologinis rengimas darbui. Šio uždavinio esmė – padėti teisingai suprasti darbo reikšmę, suvokti, kad darbas – pagrindinė visuomenės egzistavimo sąlyga, nes jis yra dvasinių ir materialinių gėrybių šaltinis; kad darbas – kiekvieno žmogaus pareiga ir būtinybė; kad mokykliniai metai – pasirengimo darbui laikotarpis;

2. Mokymas dirbti, t.y. mokėjimų ir įgūdžių dirbti formavimas. Norint dirbti ir pasiekti norimų rezultatų, reikia gebėti atitinkamai veikti.

  • Pedagogika Konspektai
  • 2015 m.
  • 85 puslapiai (27082 žodžiai)
  • Mokykla
  • Pedagogikos konspektai
  • Microsoft Word 121 KB
  • Mokymo ir mokymosi procesai
    10 - 9 balsai (-ų)
Mokymo ir mokymosi procesai. (2015 m. Vasario 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokymo-ir-mokymosi-procesai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:07