Mokymosi motyvacijos samprata


Psichologijos konspektas. Mokymosi motyvacijos samprata , jos struktūra. Sėkmės motyvacija mokymosi procese , jos veiksniai. Kitų motyvų vaidmuo mokymosi motyvacijose. Nesėkmės baimė , negatyviai motyvuojantys veiksniai mokykloje. Mokymosi motyvacijos stiprinimo būdai. Individualių mokymosi ypatumų pažinimas.


A.Maslow poreikių hierarchija. A.Maslow (1970) asmens savęs realizavimo teorija, pagrįsta motyvų teorijos pagrindu, kurioje žmogaus poreikių raida vyksta tam tikra hierarchija. A.Maslow (1970) nurodo, jog žmonės siekia patenkinti tam tikrus poreikius, kurie padeda išlaikyti biologinį ir psichologinį balansą. Jis išskyrė poreikių hierarchiją, kartu pabrėždamas, kad mokymosi poreikiai atsiranda, kai patenkinami žemesnieji poreikiai. A.Maslow teigimu, kaip jau minėjome, norint pasiekti aukštesnę pakopą, pirmiausia reikia patenkinti žemesniuosius fiziologinius poreikius. Toliau eina saugumo poreikis, aukščiau eina meilės ir priklausymo, dar aukščiau – savigarbos, ir aukščiausiai – saviaktualizacijos poreikis.

Esame įpratę sėkmę ar nesėkmę apibrėžti kitų žmonių pastangomis, įgūdžiais ar kitais įprastais standartais. Situacijų, kuriose reiškiasi ši baimė, yra begalė ir tik keletas žmonių gali gyventi jos nepatirdami. Nesėkmės ir sėkmės baimę galima atpažinti tada, kai jaučiame nerimą kalbant prieš auditoriją, dirbame komandoje ar tiesiog atstovaujame kokiam nors statusui. Tai rodo, jog sėkmė ar nesėkmė yra nuolatinių varžybų, konkurencijos rezultatas. Vienu ar kitu būdu konkuruojame su kitais tam, kad būtume sėkmingi ar bent jau pripažįstami kaip sėkmingi pagal numatytus sėkmės standartus. Tačiau net ir laimėję imame konkuruoti su savimi, todėl savęs lyginimas su kitais apskritai ima atrodyti neišvengiamas.

Kita vertus, egzistuoja daugybė priežasčių, dėl kurių bijome laimėti. Gali atrodyti, jog kažkas baisaus nutiks jeigu aš laimėsiu, galbūt būsiu kažkaip nubaustas už savo pasiekimus, o jei pasieksiu daugiau nei įprasta, visada turėsiu elgtis taip, jog išlaikyčiau savo pasiekimų lygį ar pasiekčiau dar daugiau. Siekdami konkuruoti tuo pačiu kenkiame sau, o tai sumažina laimėjimo galimybes, ką galima perteikti per posakį „tiesiai sėkmei į nasrus“. Sėkmė lemia norą visada būti sėkmingu, o tai gąsdina.

Varžymasis dažniausiai susijęs su trijų šalių dalyvavimu. Pavyzdžiui trišalius santykius gali sudaryti: aš, asmuo, kuriuo žaviuosi ir realus ar suvokiamas varžovas arba – aš, darbas, kurio noriu, ir kiti pretendentai į jį. Dar vienas trijų šalių pavyzdžio variantas gali būti – mano siūlomas produktas, klientas ir kiti klientui siūlomi produktai. Taigi, būtent trečioji šalis veikia tyliai, tačiau kartu įtakojant asmenines vertybes, priimtas normas, nuostatas. Trečioji šalis tarsi diktuoja sąlygas kaip turėtų būti arba kas yra teisinga. Vis tik, tokios trijų šalių sąveikos yra natūralios – kažkas laimi, kažkas pralaimi, o mūsų nuostatos, vertinimai laimėjimo ir pralaimėjimo atveju yra susiję su būdais, kuriuos naudojame tose varžybose.

Mokymosi motyvacijos samprata. (2015 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokymosi-motyvacijos-samprata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:37