Molekulinė fizika


Sotieji garai. Fizika sotieji garai. Skyscio molekulinis slegis. Molekulinis slegis. Molekulinė fizika konspektas. Molekulines fizikos konspektai. Skysciu molekulinis slegis. Sotieji garai fizika. Molekuline degimo siluma. Medžiagos sudarytos is daleliu.

Fizikos konspektas. Visos medžiagos sudarytos iš dalelių. Dalelės visą laiką chaotiškai juda. Tarp dalelių yra tarpai. Dalelės tarpusavyje sąveikaują. Molekulių veikimo siekis. Vidinė energija. Avogadro skaičius. Molis. Izoprocesai. Klaiperono lygtis. Klaiperono ir mendelejevo lygtis. Pirmas termodinamikos dėsnis. Adiabatinis procesas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Šiluminiai varikliai. Dinaminė pusiausvyra. Savitoji garavimo šiluma. Krizinė medžiagos būsena. Molekulinis slėgis. Paviršiaus energija. Paviršiaus įtempimo jėga. Huko dėsnis. Santykinė deformacija. Mechaninis įtempimas. Savitoji lydymosi šiluma.


Visos medžiagos sudarytos iš dalelių. Dalelės visą laiką chaotiškai juda. Tarp dalelių yra tarpai. Dalelės tarpusavyje sąveikaujądujos – medžiagos agregatinė būsena, kurioje molekulių kinetinė energavogadro skaičius – dalelių skaičius telpantis viename molyje. Avogadro skaičiuvienodomis sąlygomis šilumos balanso lygtis – visas vienų kūnų atiduotas šadiabatinis procesas – adiabatiškai besiplėsdamos dujos atlieka darbą prieš išorines jėgas vien savo vidinės energijos sąskaita. Antrasis termodinamikos dėsnis – šilumos perdavimas iš karštesnių kūnų į šaltesnius ir kūno judėjimo energijos virsmas vidine energija yra negrįžtamieji procesai.

Degimo šiluma – šilumos kiekis, išsiskiriantis visiškai sudegus kg kuro. Žymima raide q. [q] = sotieji garai – garai, esantys dinaminėje pusiausvyroje su savo skysčiu. Nekintant temperatūrai, sočiųjų garų slėgis nepriklauso nuo tūrio. Esminis skirtumas tarp idealiųjų dujų ir sočiųjų garų yra tai, kad sočiųjų garų izoprocesuose kinta ne vien termodinamsavitoji garavimo šiluma – energijos kiekis reikalingas kg skysčio paversti garais virimo temperatūroje. Savitoji garavimo šiluma žymima raide l. [l] = kg/j. Krizinė medžiagos būsena – tokia medžiagos būsenai, kai garų ir skysčio tankis susilygina, išnyksta skirtumas tarp skyskysčių tūris nesikeičia, bet lengvai keičiasi forma. Skysčių molekulės išsidėsčiusios artimąją tvarka. Visas skysčio paviršiaus molekules, esančias molekulinių jėgų siekio ( r = 10-9 m ) storio sluoksnyje, veikia jėga, nukreipta į skysčio vidų.

  • Fizika Konspektai
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (923 žodžiai)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 14 KB
  • Molekulinė fizika
    10 - 3 balsai (-ų)
Molekulinė fizika. (2011 m. Rugsėjo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/molekuline-fizika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:01