Molekuline fizika. Dujos. Špera.


Molekulines dujos. Kokie parametrai apraso duju busena. Avogadro skaiciaus fizikine prasme. Fizika dujos. Dujos fizika. Izochorinis procesas. Molekuilnes dujos. Makrosistemų fizika. Makrosistemos fizikiniai dydziai. Makrosistemu formules.

Fizikos Špera. Molekulinė fizika. Kuo termodinaminis ir statistinis ( molekulinis - kinetinis) makrosistemų tyrimo metodai kokybiškai skiriasi ir papildo vienas kitą? Kokie dėsniai aprašo izoterminį, izochorinį ir izobarinį procesus idealiosiose dujose? Kokia Avogadro skaičiaus fizikinė prasmė? Kokia molekulių pasiskirstymo pagal greičius ir energijas funkcijų fizikinė prasmė? Kiek kartų tomis pačiomis sąlygomis skiriasi deguonies ir vandenilio molekulių vidutiniai greičiai? Ką tvirtina antrasis termodinamikos dėsnis? Kuo skiriasi kristaliniai ir amorfiniai kietieji kūnai? Ką vadiname faziniu virsmu? Kaip atskirti pirmos rūšies fazinį virsmą nuo antros rūšies fazinio virsmo?


Kuo termodinaminis ir statistinis ( molekulinis - kinetinis) makrosistemų tyrimo metodai kokybiškai skiriasi ir papildo vienas kitą? Makroskopinis kūnas susideda iš mikrodalelių, todėl tiriant makroskopinio kūno savybes, informacija apie atskirų molekulių judėjimo greitį, energiją ar padėtį erdvėje yra sistemą sudarančių dalelių dinaminių charekteristikų vidutinės vertės, nes yra kiekibinis ryšys tarp molekulių visumos makroskopinių parametrų ir vidutinės vertės tam tikro fizikinio dydžio, kuriuo apibūdininamakiekviena mikro dalelė. Makroskopiniam dydžiui apskaičiuoti nereikia žinoti atskirų molekulių greičio ar energijos. Pakanka žinoti tik jų vidutinės vertes, kurias nusako statistinis metodas (jame naudojami vidutiniai dydžiai, kurie aprašo medžiagos būsena). Termodinaminis metodas irgi taikomas makroskopinių kūnų sistemai. Tačiau skirtingai nuo statistinio, šiuo metodu makroskopinių sistemų šilumines savybes, visiškai nesigilinama, jose vykstančių reiškinių makroskopinė prigimtį. Šiuo metodu nagrinėjami vienos rūšies energijos virsmai kitos rūšies energija, ir tie virmai apibūdinami kokybiškai. Čia operuojama tik tokiais dydžiais, kuriuos galima tiesiogiai išmatuoti(tūris, slėgis, masė) arba apskaičiuoti pagal formules, pasinaudojant kitais dydžiais, išmatuotais ekspermentiniu būdu. Fizikos dalis kuri remiasi šiuo metodu vadinama termodinamika. Sistema, kuriai tinka termodinamikos dėsniai terdinamine sistema. Termodinamikos daug platesnė taikymo sritis, ji nagrinėja bendrasias medžiagos savybes bei perejimą iš vienos busenos į kitą.

Kokie dėsniai aprašo izoterminį, izochorinį ir izobarinį procesus idealiosiose dujose? 1) izoterminis procesas (t=const) – boilio-marioto dėsnis p × v = const. Kai t2 (grafikasp nuo v) šis dėsnis paaiškinamas molekulių koncentracijos kitimu, kintant pvz: tūriui. Tūriui padidėjus n kartų. Tiek pat sumažėja molekulių smūgių į indo sieneles skaičius, kartu ir slėgis. Ir atvirkčiai, sistemai suteiktas šilumos kiekis suvartojamas dujų plėtimosi darbui prieš išorės slėgimo jėgas atlikti. 2) izochorinis procesas (v=const) – šarlio dėnis. P=p0lt (slėgis tiesiog proporcingas temperatūrai) l- temperatūrinis slėgio koficientas, rodantis santykinį slėgio padidėjimą, temperatūrai pakilus vienu kelvinu. Sistemai suteiktas šilumos kiekis sunaudojamas tik sistemos vidinei energijai pakeisti, a=. 3) izobarinis procesas (p=const) geilusako dėsnis (tūris ~ temperatūros) v­=v0lt, l-temperatūrinis tūrio plėtimosi koficientas.

  • Fizika Šperos
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (2651 žodis)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 55 KB
  • Molekuline fizika. Dujos. Špera.
    8 - 1 balsai (-ų)
Molekuline fizika. Dujos. Špera.. (2010 m. Birželio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/molekulines-fizikos-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:46