Monetarinės politikos tikslai ir uždaviniai Monetarinės politikos priemonės


Logistikos referatas. Monetarinės politikos tikslai ir uždaviniai Monetarinės politikos priemonės.


Darbo tikslas – išskirti monetarinės politikos tikslus, uždavinius bei priemones.

Darbo objektas – monetarinė politika.

Darbo uždaviniai:

Įvardinti monetarinės politikos tikslus ir juos apibūdinti;

Pateikti kitų šalių monetarinės politikos tikslus;

Išskirti ir apibūdinti monetarinės politikos uždavinius;

Pateikti ir įvertinti monetarinės politikos priemones;

Išskirti Europos ir kitų šalių centrinių bankų monetarinės politikos priemones.

Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, naujienų sekimas iš pasaulio ekonomikos, internetinių šaltinių analizė ir sintezė.

V. Vaškelaitis (2006) monetarinę politiką apibūdino kaip šalies, Europos Sąjungos tipo šalių sandraugos ekonominės politikos sudedamąją dalį, kuri suvokiama kaip tikslų, jų siekimo metodų, atitinkamų priemonių bei svertų visuma.

Didelis užimtumas – savaiminė stabilios ekonomikos vertybė. Šis tikslas pagrinde yra susijęs su efektyvia darbo jėgos paskirstymo sistema ir jos pusiausvyros išlaikymu tarp ūkio šakų (žemės ūkio, pramonės, paslaugų sektoriaus).

Efektyviai paskirstyta darbo jėga ir tinkamas jos lygis garantuoja klestinčią ekonomiką, kadangi pagal savo kiekybinius ir kokybinius parametrus kiekvienas darbuotojas tikimybiškai užima optimalią darbo vietą. (Snieška ir kiti, 2008, p. 458)

Užimtumas, kaip makroekonomikos parametras yra monetarinės politikos tikslas todėl, kad ji siekia ekonominio stabilumo ir ilgalaikio augimo. Pinigų politika turi būti siekiama, kad nedarbo lygis neviršytų natūralaus nedarbo lygio, kuris dabar dėl einamojo nedarbo ir padidėjusio struktūrinio nedarbo yra apie 6% civilinės darbo jėgos. Didelis nedarbo mastas sukelia skaudžius socialinius ir ekonominius padarinius: pabloginamos darbo netekusių žmonių ekonominės gyvenimo sąlygos, ypač skaudžiai paliečia tų šeimų vaikus, daugėja elgetaujančių vaikų, didėja nusikalstamumas, nevisiškai panaudojami gamybos ištekliai. Dėl to faktinis bendrasis vidaus produktas mažesnis už potencialų. (Skominas, 2006, p. 231)

Stabilumas nėra įmanomas esant dideliam nedarbo lygiui, nes:

Gyventojai negauna stabilių pajamų. Nestabilių kainų atveju visa tai neskatina gyventojų racionaliai reaguoti į ateities lūkesčius, skatina taupymą, riboja paklausą, jos struktūrą. Pritaikant Engelio taisyklę, augant nedarbui dėl mažėjančių bendrųjų pajamų, šeimos išlaidų didesnioji dalis skiriam maistui, todėl nukenčia kiti visuminės paklausos komponentai, ir taip dar labiau didėja krizės poveikis.

Detaliai nusakant šį tikslą būtina apibrėžti „didelio užimtumo“ terminą, nors toks apibrėžimas negali būti laikomas universaliu. Didelis užimtumas – tai toks užimtumo lygis, kuriam esant visa darbo vietų paklausa sekcijose pagal ūkio šaką yra patenkinama kiekybiškai, bei kokybiškai, ir egzistuoja frikcinis nedarbas, garantuojantis sparčią ir adaptyvią darbo jėgos migraciją iš vienos ūkio šakos į kitą. Toks termino apibrėžimas yra artimai susijęs su infliacijos nespartinančio nedarbo procento rodikliu, kuris numato ribą, už kurios mažinant nedarbą sparčiai pradeda veikti infliaciniai procesai. Tačiau netgi statistiškai labai sunku apskaičiuoti nedarbo/užimtumo lygį, kadangi nedarbo struktūra yra labai sudėtinga.

Šį veiksnį monetarinė politika įtakoja silpniau, nei kainų stabilumo atveju. Taip yra todėl, kad užimtumą lemia ne tik pinginio vieneto atžvilgiu taikomos monetarinės politikos priemonės, tačiau ir visa eilė kitų veiksnių. Šie veiksniai pateikiami 2 paveiksle.

Išties nedarbo lygio reguliavimas dažnai yra paremtas dirbtinėmis priemonėmis, kurios dar labiau ją iškreipia, sukuria užslėptą nedarbą. Dėl šios esminės priežasties, ir todėl, kad įtaka nėra didelė šioje srityje, monetarinė politika į nedarbo problemas privalo neabejotinai kištis tik tuo atveju, jei didelė dalis – daugiau kaip penktadalis ar ketvirtadalis darbingos populiacijos yra faktiniai bedarbiai.

Monetarinė politika įvairiomis poveikio priemonėmis siekia kainų stabilumo, kadangi nestabilios kainos iššaukia negatyvius padarinius. Jie pateikiami 3 paveiksle.

Nestabilių kainų sukelti padariniai tikrai turi neigiamos įtakos, nes rinka turi nuolatos perskaičiuoti visą savo balansinę turto vertę, apyvartines lėšas, planuojamus pinigų srautus ir kitas prognozes, jei kainos yra nuolatos keičiamos. Visa tai užima labai daug laiko. Dėl netolygių mokestinių atskaitymų investuotojai vis mažiau gali pasikliauti kapitalo našumą išreiškiančiais rodikliais – kapitalo pelningumas ar investicijų grąža tam tikrame ūkio sektoriuje, nes visa investicinio patrauklumo rinkos situacija vertinimo požiūriu yra iškreipiama. Spartus kainų lygio kilimas sukelia verslo netikrumą, komplikuoja verslo, namų ūkių ir vyriausybės sprendimus. Šuoliuojanti infliacija, o juo labiau hiperinfliacija, sukelia gilią ekonomikos depresiją: taip buvo Lietuvoje 1990-1994 metais. Infliacijos paspartėjimas sukelia socialinius konfliktus. Todėl neatsitiktinai santykinis kainų stabilumas, kai metinis infliacijos tempas tėra 1-3 procentai, dažnai pasirenkamas kaip centrinio banko pinigų politikos taktinis orientyras.

  • Logistika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (6540 žodžių)
  • Universitetas
  • Logistikos referatai
  • Microsoft Word 63 KB
  • Monetarinės politikos tikslai ir uždaviniai Monetarinės politikos priemonės
    10 - 3 balsai (-ų)
Monetarinės politikos tikslai ir uždaviniai Monetarinės politikos priemonės. (2015 m. Birželio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/monetarines-politikos-tikslai-ir-uzdaviniai-monetarines-politikos-priemones.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:33