Monopolijos elgsena ir pasekmės visuomenei


Monopolines imones elgsena. Monopolines imones lietuvoje. Kaip susiformuoja monopolija. Monopoliju elgesys. Priežastys, sąlygojančios vienintelio pardavėjo atsiradimą. Monopolinės įmonės elgsena.. Dujų monopojijos pasekm. Monopolija skaidres. Monopolijos pasekmės imonėje. Lietuvos monopolines imones.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Monopolijos samprata. Monopolinės kainos nustatymas. Diskriminacija kainomis monopolinėje rinkoje. Pirmojo laipsnio diskriminacija kainomis. Antrojo laipsnio diskriminacija kainomis. Trečiojo laipsnio diskriminacija kainomis. Monopolijos neefektyvumas. Išvados. Literatūros sąrašas. Uždaviniai. Pateikti monopolijos sampratą. Aptarti monopolinės kainos nustatymo principus. Apibūdinti monopolijos elgesį diskriminuojant kainomis. Išskirti priežastis, kada monopolija tampa neefektyvia.


Kai rinkoje yra tik viena įmonė ir jos gaminamos prekės neturi pakaitalų, susiformuoja monopolija. Monopolistai turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos produkcijos kiekį, kurie maksimizuos pelną. Tačiau iš tikrųjų monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai, nes ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Jeigu monopolija nustatys aukštą kainą, ji galės parduoti tik nedidelį produkcijos kiekį. Paklausa, kurią sąlygoja varotojo elgsena, nulems monopolininko kainą, po to vartotojai nustato, kiek jie norėtų produkcijos šia kaina pirkti, arba monopolininkas pasirenka gaminamą produkcijos kiekį, o po to vartotojai nusprendžia, kiek gali mokėti už šį kiekį.

Taigi, pirmoji sąlyga yra natūralesnė ir pats monopolistinės kainos nustatymo būdas yra labai aktuali tema ir Lietuvoje. Vyriausybei privatizuojant vis daugiau monopolinių objektų (privatizuotas Lietuvos telekomas , žadama privatizuoti Lietuvos energiją , dujų ūkį) daugumai vartotojams iškyla klausimas ar jie neliks nuskriausti. Monopolinės įmonės valdo svarbiausias ūkio šakas, todėl dauguma vartotojų perdaug nesigilina į kainų politikos, nes dauguma tų rinkos objektų priklauso vyriausybei, o pastaroji gali be didesnių sunkumų reguliuoti jai priklausančių įmonių teikiamų paslaugų kainas. Privatizavus šias įmones, visų pirma, prarandama jų kontrolė. Tačiau vartotojus labiausiai jaudina klausimas ne tai, kaip bus tvarkomasi įmonės viduje, bet kokia kainų politiką pasirinks šios įmonės. Dėl vyriausybės negalėjimo kontroliuoti kainų monopolininkai gali reikalauti labai didelio užmokesčio už jų teikvienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė tobulai konkurencijai yra monopolija (gr. monos - reiškia vienintelis , poleo - reiškia parduoti ). Absoliučioji arba grynoji monopolija – tai toks rinkos sandaros tipas kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitalų pardavėjas.

Kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artimų pakaitalų, nėra vartojimui alternatyvų. Vartotojas turi pirkti iš monopolininko arba apseiti be to produkto. Tačiau grynoji monopolija yra abstrakcija, nes realiame gyvenime yra labai mažai (jeigu iš viso yra) produktų, kurie neturi pakaitalų.

R. Ir p. Wonnacott’ai (6, p. 216) skiria keturias priežastis, sąlygojančios vienintelio pardavėjo atsiradimą.

Monopolija atsiranda kontroliuojant tam tikrus išteklius. Dažniausiai tai būna svarbiausias gamybinis išteklius.

įteisinta (legalizuota) monopolija.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (1963 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Monopolijos elgsena ir pasekmės visuomenei
    10 - 1 balsai (-ų)
Monopolijos elgsena ir pasekmės visuomenei. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/monopolijos-elgsena-ir-pasekmes-visuomenei.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 06:06