Monopolijos esmė ir monopolinės imonės


Ekonomikos referatas. Monopolijos esmė ir monopolinės imonės.


Patentai ir autorinės teisės. Tai garantuoja naujų produktų kūrėjam išskirtines teises. Patentai garantuoja išradėjui monopolinę padėtį patento veiksmo metu ir tik ribotą laiką.

2. Teisinė monopolija. Naujiems konkurentams, ketinantiems įeiti į šaką, gali atsirasti dviejų rūšių kliūtys: įstatymų ir natūralios. Teisinę monopoliją saugo įstatymai. Taip siekiama išvengti nesąžiningos veiklos ir suteikti gamintojams, autoriams bei išradėjams naudotis savo pastangų vaisiais.

3. Socialinė monopolija. Ši monopolijos rūšis susijusi su vandens, dujų, elektros energijos tiekimu, pašto, televizijos ir kitomis paslaugomis. Firmos, teikiančios minėtas paslaugas, turi monopoliją. Taip yra dėl techninių sąlygų, nes panašias paslaugas teikiančių firmų gausumas turėtų neigiamos įtakos žmonių reikmėms, šių reikmių tenkinimo kokybei.

Kaip minėta, monopolija yra tokia situacija rinkoje, kai ją valdo viena firma. Monopolistas pats gali nustatyti kainas. Situacija pasidaro sudėtingesnė, jei būtų kalbama apie tuos daiktus ar paslaugas, kurios reikalingos vartotojams, kaip pirmojo būtinumo prekės. Taigi, tam, kad monopolistas negalėtų labai manipuliuoti vartotojais ir tokiu būdu sudaryti jiems problemų ir pats iš to pelnytis egzistuoja, monopolinę rinką ribojantys įstatymai.

Lietuvoje yra tokių sričių, kuriose vis dar vyrauja monopolijos. Tai elektros, šilumos, dujų, geležinkelio pervežimų, miestų visuomeninio transporto ir kitos sritys. Prie tokių sričių tenka priskirti ir dar labiau monopolizuotas, tačiau dažnai pamirštas sritis sveikatos apsaugą bei švietimą. Taigi darbe analizuoti pasirinkau vieną šalies monopolistų „Lietuvos energija“.

Elektros vartojimo požiūriu elektros energetikos sektorius susideda iš dviejų pagrindinių veiklų – elektros energijos gamybos ir elektros energijos persiuntimo nuo gamintojo iki vartotojo. Kiekviena iš šių veiklų turi daugelį komponentų. Šiame darbe jie nagrinėjami tik tiek, kiek tai susiję su kainodaros formavimu.

Iki 2000 metų, kuomet prasidėjo elektros energetikos sektoriaus restruktūrizacija, elektrą parduodavo viena valstybės valdoma bendrovė – AB „Lietuvos energija“. Tuo metu nebuvo labai svarbu, iš ko formuojama elektros kaina vartotojams, kurios iš elektros kainos sudedamųjų dalių labiausiai priklauso nuo atvežtinio kuro kainų, kurios nuo elektros tinklo būklės, kurios nuo elektros gamybos pajėgumų būklės ir kt. Kai kas mano, kad elektros energetikos sektoriaus restruktūrizacija – tai priverstinis veiksmas, įtakotas Europos Komisijos spaudimo Lietuvai prieš stojant į Europos Sąjungą. Iš dalies tai tiesa, ši Europos Komisijos nuostata per atitinkamas direktyvas taikoma visoms Europos Sąjungos šalims – narėms, tačiau kartu Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas sudaro sąlygas efektyvesnei elektros energetikos sektoriaus veiklai.

Svarbiausia tokios nuostatos esmė – sukurti vienodas ir skaidrias konkurencines sąlygas visiems elektros gamintojams, tiekėjams ir vartotojams, siekiant maksimaliai efektyviai ir pigiai tiekti elektrą vartotojams. Todėl galima teigti, kad Europos Komisijos direktyvomis patvirtinta nuostata visiškai atitinka ir Lietuvos vidaus interesus, nes Lietuva nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios siekia rinkos santykių principų įgyvendinimo visai ekonomikai.

Norint įgyvendinti pirmiau minėtą principą visose šalyse vienokiu ar kitokiu laipsniu, yra restruktūrizuojamas elektros energetikos sektorius į atskirus elementus, atliekančius skirtingas funkcijas. Iki įstojimo į Europos Sąjungą, Lietuva sukūrė visą reikalingų įstatymų bazė ir šiuo aspektu tikriausiai pagrįstai laikoma viena iš toliausiai pažengusių Europos Sąjungos narių.

Restruktūrizavus energetikos sektorių, padėtis sektoriuje ženkliai pasikeitė. Iš AB „Lietuvos energija“ buvo atskirtos įmonės, užsiimančios elektros gamyba ir elektros persiuntimu skirstomaisiais tinklais.

Todėl dabar galima daug skaidriau formuoti kainas, atsisakant kryžminio subsidijavimo, kai viena efektyvesnė (kartu ir pelningesnė) sektoriaus veikla dotuoja kitą, mažiau efektyvią (kartu ir nuostolingą) veiklą. [6]

Prieš tai esančiame paveikslėlyje pateikiama veiklų atskirimo principas Lietuvos energetikoje. Kaip matyti iš schemos, yra trys pagrindinės veiklos: gamyba, tiekimas ir elektros persiuntimas. Elektros gamyba užsiema elektrinės, kurios savo produkciją parduoda bendroje tiekėjų ir tiėkėjų didmeninėje gamybos rinkoje. Tiekimu užsiema tiekėjo licenziją turinčios įmonės, perkančios elektrą didmeninėje rinkoje iš gamintojų ir ją parduodančios vartotojams. Elektros persiuntimu užsiema perdavimo sistemos ir skirtomojo tinklo operatoriaus licenziją turinčios įmonės. Gamyba ir tiekimas veikia konkurencinėmis sąlygomis, elektros persiuntimas yra monopolinė veikla.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3890 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 125 KB
  • Monopolijos esmė ir monopolinės imonės
    10 - 8 balsai (-ų)
Monopolijos esmė ir monopolinės imonės. (2015 m. Lapkričio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/monopolijos-esme-ir-monopolines-imones.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 05:58