Monopolijos Lietuvos ūkyje


Lietuvos monopolijos. Lietuvos ukio monopolija.

Ekonomikos kursinis darbas. Monopolio formavimasis Lietuvos ūkyje. Darbo uždaviniai - išsiaiškinti ir aprašyti, kas tai yra monopolija, kokią įtaką ji turi ūkiui ir kokias įmones galime pavadinti monopolistinėmis Lietuvos ūkyje. Aprašyti ar monopolija turi įtakos kainų didinimui. Įvadas. Monopolija. Lietuvos ūkio apžvalga. Monopolijos formavimasis. Pelno maksimizavimas. Mokesčių poveikis monopolistui. Kainos. Monopolizacijos veiksniai. Monopolijų formavimasis Lietuvos ūkyje. Apribojimai importui iš užsienio. Monopolija energetikos sistemoje. Monopolija ir saugumas. Monopilija ir programinė įranga. Išvados.


Darbo tikslas — monopolinės formavimasis Lietuvos ūkyje.

Darbo uždaviniai - išsiaiškinti ir aprašyti, kas tai yra monopolija, kokią įtaką ji turi ūkiui ir kokias įmones galime pavadinti monopolistinėmis Lietuvos ūkyje.Aprašyti ar monopolija turi įtakos kainų didinimui.

Per 2007 metus prekių eksportas, išankstiniais duomenimis galiojančiomis kainomis, palyginti su 2006 m. padidėjo 11,2 proc. importas – 14,5 proc.

Į nacionalinį biudžetą 2007 m., preliminariais duomenimis, įplaukė 20256,8 mln. litų (be ES paramos lėšų) pajamų. Palyginti su 2006 m. įplaukė 3057 mln. litų arba 17,8 proc. daugiau.

Iš viso per 2007 metus šalies statybos įmonės savo jėgomis atliko statybos montavimo darbų už 10903 mln. Lt. Palyginus su 2006 metų rezultatais, atliktų statybos darbų apimtys padidėjo 21,6 %. Investicijos į gyvenamuosius pastatus sudarė 2495,2 mln. litų (12,3 proc. visų materialinių investicijų). Palyginti su 2006 m., jos padidėjo 19,3 procento.

2007 metais Lietuvos draudimo rinkoje buvo pasirašyta 2,1 mlrd. draudimo įmokų. Draudimo rinka išaugo 41,9 proc., palyginus su 2006 metais. Ne gyvybės draudimo įmokų buvo pasirašyta 28,0 proc. daugiau, gyvybės draudimo – 72,5 proc.

Hal R. Varian nuomonę, dėl ko atsiranda monopolijos, suskirstė tik dviem teiginiais :

Pokyčio pilnasis poveikis pajamoms yra: ∆r = p∆y + y∆p.

Apsvarsčius kitokį mokestį – pelną .Monopolistas privalo sumokėti vyriausybei savo pelno dalį τ. Jo uždavinys bus toks max(1- τ )[p(y)y-e(y) . Tačiau y reikšmė , maksimizuojantį pelną , taip pat maksimizuos padaugintą iš (1- τ ). Todėl monopolisto gamybos apimties pasirinkimo grynasis pelno mokestis nepaveiks visiškai .

Pirma, kiekvienas individas stengiasi panaudoti savo kapitalą kuo galint arčiau namų, vadinasi, jis paremia kiek gali šalies vidaus pramonę;žinoma, su sąlyga, kad tuo būdu jis gauna įprastą ar bent jau nedaug mažesnį nei įprastą pelną iš savo kapitalo. Antai esant vienodiems ar beveik vienodiems pelnams, kiekvienas didmeninis pirklys natūraliai teikia pirmenybę vidaus prekybai prieš tiekimus iš užsienio vidaus vartojimui ir tiekimams iš užsienio vidaus vartojimui -prieš pervežimų prekybą. Vidaus prekyboje jo kapitalas niekada nebūna ilgam išleistas iš akių, kaip dažnai esti su prekyba vartojimo prekėmis iš užsienio. Jis gali geriau pažinti asmenų, kuriais jam reikia pasikliauti, charakterį ir jų aplinkybes, ir jeigu jam pasitaiko būti apgautam, jis geriau žino tuos šalies įstatymus, iš kurių jis turi reikalauti nuostolių atlyginimo. Pervežimo prekyboje pirklio kapitalas būna tarsi padalintas tarp dviejų užsienio šalių, ir jokia jo dalis nebūtinai kada nors grįžta namo arba pasirodo betarpiškai jo akiratyje ir jo valdose. Kapitalas, kurį Amsterdamo pirklys naudoja gabendamas javus iš Kenigsbergo į Lisaboną, o vaisius ir vyną - iš Lisabonos į Kenigsbergą, paprastai turi būti perpus Kenigsberge, perpus Lisabonoje. Nė viena jo dalis gali nepasirodyti Amsterdame. Natūrali tokio pirklio gyvenamoji vieta turėtų būti arba Kenigsberge arba Lisabonoje, ir tik ypatingos aplinkybės gali jį priversti pasirinkti Amsterdamą. Neramumas. kurį jis jaučia būdamas taip toli atskirtas nuo savo kapitalo, paprastai skatina jį atsigabenti dalį Kenigsbergo prekių, skirtų Lisabonai, ir dalį Lisabonos prekių, skirtų Kenigsbergo rinkai, į Amsterdamą: ir nors jam neišvengiamai tenka dvigubai mokėti už pakrovimą ir iškrovimą, o taip pat kitus mokesčius ir muitus, tačiau tam, kad turėtų bent dalį savo kapitalo po ranka, jis susitaiko su šiomis papildomomis išlaidomis; ir būtent tokiu būdu kiekviena šalis, kurioje klesti pervežimo prekyba, visada tampa sandėliu arba bendra rinka visų tų skirtingų šalių prekėms, kurių prekyba ji užsiima. Pirklys, norėdamas sutaupyti antrą pakrovimą ir iškrovimą, visada stengiasi parduoti vidaus rinkoje kuo galint daugiau visų šių skirtingų šalių prekių ir tokiu būdu paversti, kiek tik galima, savo pervežimų verslą tiekimais iš užsienio vidaus vanojimui. Pirklys, kuris tokiu pat būdu užsiima tiekimais iš užsienio vidaus vartojimui, supirkęs prekes užsienio rinkoms, visada mielai parduos kuo galint didesnę jų dalį namuose, jei pelnas bus toks pat ar bent panašus. Jis susitaupo eksportavimo riziką ir vargą, kai gali tokiu būdu paversti tiekimą iš užsienio vidaus vartojimui vidaus prekyba. Taigi, tokiu būdu namai yra, taip sakant, tas centras, aplink kurį nuolat sukasi kiekvienos šalies gyventojų kapitalai ir į kurį jie visada linksta, nors dėl ypatingų aplinkybių jie kartais būna nuo jo nuvaryti ar atstumti į tolesnes panaudojimo sritis. Tačiau kapitalas, kuris naudojamas šalies vidaus prekyboje, kaip jau buvo parodyta, būtinai išjudina didesnę vietinės pramonės dalį ir duoda pajamas ir užsiėmimą didesniam šalies gyventojų skaičiui negu toks pat kapitalas, kuris naudojamas tiekimams iš užsienio: o kapitalas, naudojamas tiekimams iš užsienio turi tą patį pranašumą prieš panašų kapitalą, naudojamą pervežimų prekyboje. Vadinasi esant vienodiems ar beveik vienodiems pelnams, kiekvienas individas natūraliai linksta panaudoti savo kapitalą tokiu būdu, kuriuo jis daugiausia paremia vidaus pramonę ir duoda pajamas bei užsiėmimą didžiausiam jo šalies žmonių skaičiui.

Monopolijos Lietuvos ūkyje. (2010 m. Rugsėjo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/monopolijos-lietuvos-ukyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:02