Morfologija sintaksė konspektas


Dvejybiniai pusdalyviai padalyviai. Pasvirasis brūkšnys.

Lietuvių konspektas. Morfologija giminė. Laikų derinimas , sangrąžinės formos. Nebūtumelaiku grąžinępaskolos. Dalyvių rūšis. Vardažodžių linksniavimas. Veiksmažodžių kaitymas. SINTAKSĖ Dvejybiniai linksniai. Man , jam. Linksniai vardininkas. Linksniai kilmininkas. Mokinių mokymo ir profesinio orientavimo kokybės gerinimo organizavimoklausimu. Šimtų šimtai. Linksniai naudininkas. Linksniai galininkas. Linksniai įnagininkas. Linksniai vietininkas. Prielinksniai ant , dėl. Iki , prie. Apie , aplink. Pro , su , sulig , virš. Dėka , pagalba. Dalyviai , padalyviai , pusdalyviai. Įvairios konstrukcijos. Žodžių tvarka dalyviai. Pusdalyviai , padalyviai. Sintaksinės konstrukcijos. Neigiamosios formos. Jungtukai bei , ir. Įsidėmėtini nevartotini junginiai. Žodžių tvarka. Kompiuteriu renkamo teksto reikalavimai Korektūros klaidos. Pasvirasis brūkšnys. Adreso rašymas. Datos rašymas. Telefonų numerių rašymas. Elektroninio pašto rašymas. Numeracija vardijant. Kiti rašybos dalykai.


•Kuopiniai skaitvardžiai ir įvardis keletas nederinami gimine su mot. g. daiktavardžiais, pvz.:

•Tarptautiniai nekaitomi daiktavardžiai su galūnėmis -i, -o, -u yra vyriškosios g.:

•Kai reikalingas papildymas, vietoj vyr. g. būdvardžių vartoti bevardę g. arba konstrukcijas su bevarde g., pvz.:

-Manoma esant reikalingu (=Manoma, kad reikalinga) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

-Atsakydami į klausimus, nereikalingą (=kas nereikalinga; nereikalinga; ko nereikia) išbraukite.

•Su daugiskaitos formą turinčiais daiktavardžiais vartoti dauginius skaitvardžius ir atitinkamos formos įvardžius, pvz.:

•Galima vartoti ir vns., ir dgs. formas, kai įvairias medžiagas pavadinantys žodžiai reiškia daiktų įvairovę:

Parduodami kelių rūšių vynai (|| vynas), likeriai (|| likeris), trauktinės (|| trauktinė).

•Rekomenduojama vartoti neveik. r. esamojo laiko dalyvius ir iš jų padarytus prieveiksmius daikto požymiui reikšti, kai tas daiktas gali būti dalyvio veiksmo atlikėjas:

•Jei skolinių paskutinis skiemuo nekirčiuotas, dažnai juos reikia linksniuoti, t. y. pridėti galūnes, pvz.: hobis, spagečiai, mangai.

paskaitos dažnai iškyla visokie klausimai (=visokių klausimų). Taip pat plg. galininką: nupirko gėles –nupirko gėlių.

•Įsidėmėtini junginiai: prieiti išvadą / prie išvados(bet ne prieiti išvados); turėti lemiamą įtaką (bet ne įtakos), turėti

•Netinka nuolatiniam būviui reikšti, pvz.: jis visą gyvenimą buvo gydytoju (–gydytojas); bet: jis mėnesį buvo

-paaukštinti / pažeminti pareigomis / pareigose keisti įpaaukštinti / pažeminti pareigas; paskirti į aukštesnes /

•Nevartoti kaip polinksnių laike, laikotarpyje, bėgyje, pvz.: prekes atveš dviejų dienų bėgyje (=per dvi dienas, po

•Ant nevartotina nusakant matmenis ir dydžių santykius, pvz.: kambarys keturi ant penkių (=keturi iš penkių metrų;

keturi ir penki metrai); medžiagas skiesti du ant trijų (=du su trimis; du ir trys).

•Dėlpriežasčiai nusakyti keisti šalutiniu sakiniu, jei pavartotas dkt. su priesaga -imas: dėl nesugebėjimo laiku atlikti

•Iki netinka būviui reikšti, pvz.: man dabar ne iki jūsų problemų (=man ne jūsų problemos galvoje).

•Prienetinka veiksmo sąlygoms nusakyti, pvz.: prie gerų norų, prie 100 laipsnių temperatūros, prie uždarų durų, prie

1) labai ryški priešiškumo reikšmė: žmogus narsiai grūmėsi prieš visą kaimą; jis nutarė kovoti prieš saviškius;

•Už nevartotina vietai prie darbo priemonės reikšti: dirbauž staklių (=prie staklių), taip pat junginiuose už vairo, už

•Nevartoti dėka, kai priežastį sukelia reiškinys ar daiktas, o ne asmuo: Ši kalba susidarė dviejų kalbų dėka (–dėl dviejų

Veikiamasis ir neveikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas, kai veiksmas vyksta vėliau už pagrindinį veiksmą. Keisti ir+ būtojo laiko asmenuojamąja forma:

•Monarchas vakar paskelbė dar vieną visame pasaulyje išgirstąmintį (=paskelbė dar vieną mintį ir ji buvo išgirsta visame pasaulyje).

Plg. panašų atvejį su jungtuku kuris: užpuolikas sumušė gatve ėjusį žmogų, kuris(=o šis / ir šis) dabar gydomas ligoninėje, nes ypatybė kyla iš veiksmo, vykstančio vėliau už pagrindinį veiksmą.

Veikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas, kai reiškiama pastovi daikto ypatybė, kylanti iš veiksmo, vienalaikio su tarinio veiksmu:

Nepainioti, kada reiškiama ypatybė, kylanti iš veiksmo, ankstesnio už tarinio veiksmą, ir ypatybė, kylanti iš

•Pusdalyviai vartojami, kai yra vienas veikėjas ir du jo tuo pačiu metu atliekami veiksmai; padalyviai –kai yra du

•Nevartotina konstrukcija vietoj to, kad..., pvz.: vietoj to, kad pasimokius / pasimokyti (=užuot pasimokęs), jis vis

Morfologija sintaksė konspektas. (2014 m. Birželio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/morfologija-sintakse-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:38