Morfologijos medžiagos konspektas


Lietuvių konspektas.

Vyr. . linksniuotės Vyr. . paradigmos Vyr. . vns. . Mot. . vns. . Mot. . paradigmos Mot. Negimininės būsenos formomis. Visa tai. Vaikai neįdomu. Senelis ir senelė. Vaidmens nurodomasis. Tikriniai žodžiai. Būdvardžių darybos būdai. Dažnumas , produktyvumas ir žymėtumas. Linksnis as is us a ė. Iš viso vns. FFS. Dgs. V. Iš viso dgs. FFS. Forma Pavartojimo atvejų skaičius Trumpinimo atvejai. Esamasis dgs. 1a. Esamasis dgs. 2a. Būtasis. dgs. 1a. Būtasis. dgs. 2a. Būsimasis dgs. 1a. Būsimasis dgs. 2a. Liepiamoji. dgs. 1a. Liepiamoji. dgs. 2a. Tariamoji. dgs. 1a. Tariamoji. dgs. 2a. Psicholingvistinis aiškinimas „ lengviau suvokiamas žmogaus protui “. Ineta Dabašinskienė. Kaip nagučius lakuosime ? atpalaiduokite rankytes palenkite galvytę truputėlį kirpykla. Ar dar galvytę šiandien skauda ? ?( ?( turgus ).


asmenuojamaisiais vksm. arba neasmenuojam. formų samplaikomis su būti formomis (yra geras, yra pavargęs; buvo gražu; buvo mokytojas),

bendraties samplaikomis su modaliniais vksm. (noriu dirbti, pasiryžau pabėgti).

• Predikacijai svarbus asmenavimas (morfologinis arba sintaksinis).

Predikatiniai bdv. – tai sudėtinio sudurtinio tarinio vardinė dalis. Eina kartu su pasakytomis arba numanomomis asmenuojamosiomis vksm. formomis.

Predikatiniai bdv. būna junginiuose vksm. + bdv. (yra geras), kai yra dvigubi sintaksiniai ryšiai tarp veiksnio ir tarinio vardinės dalies, pvz.: vaikas yra geras.

Visada predikatiškai vartojamos bevardės giminės formos.

Kokybiniai bdv. dažniausiai turi galūnes -(i)as, -(i)a; -us, -i, taip pat -is, -ė.

Reiškia daikto ypatybę pagal jo santykį su medžiaga, iš kurios jis padarytas, pagal rūšį, priklausymą, paskirtį, tikslą, tinkamumą, pvz., metalinis, vakarykštis, atsarginis.

Santykis su kitu daiktu ar reiškiniu yra esminė daikto ypatybė.

Visi santykiniai bdv. yra dariniai.

Plg.: samanota pieva (samanų priaugusi pieva) – santykinis bdv., o samaninė suknelė (samanų spalvos suknelė) – kokybinis;

žmoniškas elgesys – kokybinis, o kareiviškos kelnės – santykinis.

Dkt. linksnis, kaip gramatinė semantinė kategorija, išreikštas morfologiškai du kartus, dviem morfemomis: vieną kartą paties dkt. galūne, antrą – derinamojo žodžio galūne.

Tai įrodo bdv. linksnio galūnės kitimas su nekaitomais dkt.

Būdvardžio skaičiaus kategorija yra derinamoji, todėl jos formos nieko kita ir nerodo, išskyrus tai, su kurio skaičiaus daiktavardžiu derinamas bdv.

Kadangi dkt. skaičiaus kategorija yra dvinarė, tai ir bdv. skaičiaus kategorija yra dvinarė.

Tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių dkt. giminė yra morfologiškai neišreikšta pačiame daiktavardyje, ją parodo morfologinės derinamųjų žodžių formos, pvz., senas valkata – sena valkata, sena ledi – senas taksi.

- rusų k.: черный кот, черная кошка, чернoe море; - lotynų k.: homo bonus, femina bona, symbolum bonum.

Vyriškosios ir mot. giminės formos buvo žymėtasis giminės kategorijos narys, o bevardė – nežymėtasis, nes buvo vartojama ir gimine, ir negiminine reikšme.

Dabartinės bevardės giminės formos skiriasi nuo kitų bdv., kurių svarbiausia paskirtis žymėti daikto ypatybę ir eiti derinamaisiais pažyminiais.

Bevardė g. vartojama tik predikatiškai.

Gali eiti veiksniu (saldu yra gardu), papildiniu (ką aš tau pikta esu padaręs?) ir vardine tarinio dalimi.

Tam tikrose konstrukcijose negimininė būsenos forma konkuruoja su vyr. g. forma, daug kur yra jos išstumiama: tai kažkas įspūdinga / įspūdingo; atsitiko kažkas nepaprasta / nepaprasto.

Kaip nežymėtasis giminės narys yra vartojamos vyr. g. formos.

Kartais vartojama sinonimiškai su prv.: jam čia gera – jam čia gerai.

Nederinam. bdv. formos morfologiškai skiria 2 pagrindines semantines bdv. grupes: kokybinius ir santykinius bdv.

Tik kokybiniai bdv. turi bevardės giminės formas, yra laipsniuojami ir įvardžiuojami.

Deiktinis apibrėžtumas remiasi rodomųjų įvardžių deiktine funkcija – jie tiesiogiai nurodo kalbamąjį daiktą ar reiškinį: šis namas, tą dieną.

Anaforinis apibrėžtumas remiasi kalbiniu kontekstu, kai daiktavardinės frazės referentas jau anksčiau paminėtas tekste: gyveno kartą senelis ir senelė. Jie turėjo ožkelę.

Situacinis apibrėžtumas remiasi bendromis pašnekovų žiniomis apie pasaulio fizinius, dvasinius ar kultūros reiškinius, pvz., Didžiuoju karu įprasta vadinti Pirmąjį pasaulinį karą.

Vaidmens nurodomasis apibrėžtumas remiasi įvardijamo vaidmens išskirtinumu. Tai leidžia skirtingomis aplinkybėmis nustatyti vienintelį tos pačios frazės referentą, pvz., šio vakaro spektaklio Otelas prastai dainavo; Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tikriniai žodžiai vartojami asmeniui ar reiškiniui iš aibės išskirti, todėl jų apibrėžtumas yra savaiminis. Vartojami bendrine reikšme tokie žodžiai apibrėžtumo netenka: nereikia man jokių amerikų; maironiais gimsta tik vienetai.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (7055 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 306 KB
  • Morfologijos medžiagos konspektas
    10 - 5 balsai (-ų)
Morfologijos medžiagos konspektas. (2016 m. Balandžio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/morfologijos-medziagos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:30