Moteris Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės visuomenėje


Istorijos namų darbas. Moteris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Santuoka ir motinystė. Padėtis namuose. Moteris proginėje literatūroje. Moteris ir bažnyčia. Literatūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų veikla. Moterų edukacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. Literatūra.


XIV – XVIII a. LDK tokios moterų padėties kaip dabar niekas net neįsivaizdavo. Vieta visuomenėje tada priklausydavo nuo moters amžiaus kategorijos, socialinės padėties, tačiau viską dažniausiai vistiek apspręsdavo lytis. Teisinė moterų padėtis apsiribodavo tik trimis kriterijais:

1. Bajoraitės turėjo teisę ir į motiniją bei tėvoniją, o ištekėjusios moterys gaudavo įkraitį, kurį skirdavo vyras, atsižvelgdamas į atsineštą kraitį.

2. Moteris turėjo teisę ištekėti, tačiau tai padaryti būdavo galima tik gavus tėvų ar globėjų sutikimą. Įvykdžius santuoką be tėvų sutikimo būdavo prarandamos teisės į paveldėjimą ar prieš tai minimą kraitį.

3. Moterys turėjo teisę į apsaugą, kitaip tariant už moterų žalojimą būdavo baudžiama piniginėmis bausmėmis arba net mirtimi.

Visuomeninėje veikloje moterys negalėjo varžytis su vyrais – jos tik netiesiogiai galėjo daryti įtaką vyrų sprendimams ir pasisakymams visuomenės susibūrimuose. Dažna moterų sfera visuomenėje buvo labdara arba jų veikla bažnyčioje, kur vienuole būdama moteris galėjo laisviau veikti. Apskritai tais laikais iki santuokos moterys priklausė nuo tėvų ar globėjų ir be jų leidimo negalėjo nieko daryti; po santuokos jos priklausydavo nuo savo vyrų, jie savo ruožtu būdavo moters galva ir šeimininkas.

LDK XIV – XVIIIa. santuoka ir motinystė buvo svarbios. Iš tiesų tai buvo bene pagrindinis moterų egzistencijos tikslas, tačiau meile čia nekvepėjo. Santuokos būdavo sudaromos ne pamilus vienam kitą, o dėl abiems pusėms svarbių socialinių ir ekonominių priežasčių bei dėl to, jog santuoka garantavo suaugusiojo statusą. Santuoka buvo ne individualus sprendimas, o tam tikra pareiga visai giminei. Apie santuoką iš meilės būdavo sakoma „proto svaigulys“. Esmė ta, jog santuoką reikia sudaryti vadovaujantis blaiviu pasirinkimu, o ne jausmais. Galima sakyti, jog meilė čia buvo paskutinėje vietoje. Tik susituokus moteris buvo vertinama, vieniša moteris LDK visuomenėje būdavo nesuprasta, jos statusas nebuvo aiškus ir dažnai ji nerasdavo vietos visuomenėje (būtent iš čia galėjo kilti visiems gerai žinomas „senos mergos“ posakis). Bet jei mergina sudaro tais laikais sėkminga vadinamą santuoką ir jei iš tos santuokos gimsta vaikai (beje, kartais tų laikų santuokos būdavo laimingos, nes sutuoktiniai gerbdavo ir galbūt net pamildavo vienas kitą), ji yra labai vertinama ir turi galią.

  • Istorija Namų darbai
  • 2014 m.
  • 5 puslapiai (1981 žodis)
  • Istorijos namų darbai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Moteris Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės visuomenėje
    10 - 2 balsai (-ų)
Moteris Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės visuomenėje. (2014 m. Lapkričio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/moteris-lietuvos-didziosios-kunigaistystes-visuomeneje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:18