Moteriškumo samprata Šatrijos Raganos apysakoje ,, Sename dvare“ – mamatės paveikslas


Lietuvių analizė. Moteriškumo samprata Šatrijos Raganos apysakoje ,, Sename dvare“ – mamatės paveikslas.


Marija Pečkauskaitė – XXa. pradžios idealistinės romantinės pasaulėjautos kūrėja. Apysaka ,,Sename dvare“ tai didžiausias, įdomiausias ir tobuliausias jos kūrinys. Pagrindinė apysakos veikėja - mamatė. Jos paveikslas pagrindinė fragmentiško pasakojimo ašis, todėl ji kūrinyje įkūnija tobulos moters pavyzdį. Todėl apie šią išskirtinę moterį ir norėčiau pakalbėti.

Mamatė – vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, patarėja. Ji labai myli savo vaikus, stengiasi, kad jie augtų dori teisingi, kad tai, kas svetima, nežalotų vaikų dvasios. Stengdamasi, apsaugoti vaikus nuo minčių apie mirtį, norėdama kad vaikai būtų kuo mažiau skaudinami, kad jie suvoktų, jog mirtis yra neišvengiamas dalykas, mama aiškina apie žmogaus kūno, o ne sielos mirtį, apie tai, kad po mirties gyvenimas tęsiasi danguje.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2014 m.
  • 1 puslapis (552 žodžiai)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 13 KB
  • Moteriškumo samprata Šatrijos Raganos apysakoje ,, Sename dvare“ – mamatės paveikslas
    10 - 4 balsai (-ų)
Moteriškumo samprata Šatrijos Raganos apysakoje ,, Sename dvare“ – mamatės paveikslas. (2014 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/moteriskumo-samprata-satrijos-raganos-apysakoje--sename-dvare--mamates-paveikslas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:10