Moters paveikslas XX a lietuvių literatūroje


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Moters paveikslas XX a lietuvių literatūroje.


XX a. rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana savo kūrinyje „Sename dvare“ vaizdavo turtingo vidinio pasaulio dvarininkę, bajorę moterį. Šiam kūriniui yra būdingas autobiografiškumas, todėl tokiu žmogumi galima buvo pavadinti ir pačią rašytoją. Šatrijos Ragana buvo bajoriškos kilmės, išauklėta, visą savo gyvenimą paskyrė kitiems, buvo kitų mokytoja, globėja. Koks gražus ir nepakartojamas yra nupieštas Šatrijos Raganos paveikslas: „ be skrybėlės, tik su baltu skėteliu ant galvos, o iš veido liūdnai ir meiliai žiūrėjo juodos didžiulės akys iš po antakių, kurie buvo lyg kregždės sparnai”. Pagrindinės veikėjos mamatės, kaip ir Šatrijos Raganos išorinis grožis, tarsi spinduliuoja jos vidinį grožį. Mamatė – tai jausminga, labai religinga, subtiliai jaučianti meną moteris. Klausydamasi ar pati skambindama fortepijonu Šopeną nepastebi, kaip praeina vasaros naktis, geba išgirsti tylią, subtilią pakalnučių varpelių melodiją, baltų rožių ir jazminų kvapas jai asocijuojasi su muzika. Jai atrodo, kad vidurnakčio tyloje „kiekvienas daiktas gyvena, mąsto ir jaučia“. Mamatės turtingas dvasinis pasaulis atsiskleidžia jos užrašuose. Ji kalbasi su savimi apie meilę, gamtą, tėvynę, gailestį.   Mamatė, nors ir užauklėta lenkų dvasia, tačiau myli lietuvių kalbą.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (807 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 18 KB
  • Moters paveikslas XX a lietuvių literatūroje
    10 - 2 balsai (-ų)
Moters paveikslas XX a lietuvių literatūroje. (2016 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/moters-paveikslas-xx-a-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 21:59