Moterų literatūra savita

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Dažnai teigiama , kad moterų kuriama literatūra yra savita. Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais , pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.


Šiais laikais Lietuvoje gyvena daug talentingų rašytojų, kurie rašo įvairiais stiliais ir temomis. Skaitant jų knygas svarbiausia ne tai, kokios lyties atstovas ar atstovė jas parašė, o jų stilius, turinys bei kokybė. Nemaža dalis lietuvių literatūros klasikos kūrinių yra parašyti vyrų, tačiau laikui bėgant daugėja rašytojų moterų ir jų knygos populiarumu tikrai nenusileidžia vyrų literatūrai. Akivaizdu, kad vyrų ir moterų požiūris į pasaulį yra skirtingas, dėl to skiriasi ir jų kūrinių jausmingumas, rašymo stilius ir aprašoma aplinka. Savo kalboje aptarsiu, kodėl moterų kuriama literatūra yra savita.

Visų pirma, moterų kuriama literatūra yra labiau asmeniška nei vyrų parašyti kūriniai. Jos dažniau rašo kalbėdamos pirmu asmeniu, knygas galima vadinti dienoraščiais ar net autobiografiniais kūriniais. Moterys linkusios aprašyti asmeninius išgyvenimus, jausmus, emocijas, o vyrai dažniau susikoncentruoja į aplinką ar įvykius.Lietuvių klasikinėje literatūroje moterys dažniau rašė apie šeimynišką kasdienybę, namų židinio puoselėjimą, o ne apie gamtą ar tėvynę. Apie moterišką kasdienybę ir rūpesčius rašė Žemaitė, kurios tikrasis vardas Julija Beniusevičiūtė-Žymantienė. Tai lietuvių rašytoja, realistė , demokratė ir švietėja. Ji ne paprasta tikrovės aprašinėtoja, o nuovoki menininkė, talentinga pasakotoja.

Moterų literatūra savita. (2016 m. Balandžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/moteru-literatura-savita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:10