Moterų teisės LDK


Istorijos referatas.

Įvadas. Bajorių / didikių padėtis ldk bendri bruožai. Merginos turtinio paveldėjimo santykiai ir ištekinimo procesas. Ištekėjusios moters turtinė padėtis. Našlių turtinę padėtį lemiantys faktoriai. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


MOTERŲ TURTINĖ PADĖTIS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. VIDURYJE IR JOS TEISINĖ IŠRAIŠKA ANTRAJAME LIETUVOS STATUTE: DIDIKĖS IR BAJORĖS ATVEJIS

Moters padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) XVI a. fiksuoja trys pagrindinės šaltinių grupės. Tai trys Lietuvos statutai, Lietuvos Metrika bei proginė literatūra. Galima teigti, kad statutai nustato tam tikras moters padėties teisines normas, proginė literatūra leidžia susipažinti su to meto idealiai moteriai priimtiniausiomis moralinėmis normomis, o Lietuvos Metrika (toliau LM) suteikia galimybę susidaryti vaizdą atskleidžiantį su moters padėtimi susijusių procesų sklaidą realybėje. To meto LDK visuomenei buvo labiausiai aktualūs kilmingojo luomo moterų turtiniai santykiai, todėl ypač įdomu, kaip bandyta fiksuoti ir reguliuoti moterų teisines galimybes. Svarbu pabrėžti, kad LM fiksuoja nebūtinai kilmingojo luomo atstovių, bet ir miestiečių/miesto gyventojų turtinę padėtį, o proginė literatūra, kuri apie turtinę padėtį žinių neteikia, plačiai skilnda tik nuo XVII a.. Todėl norint įgyvendinti referato tikslą - apibrėžti didikės/bajorės turtinę padėtį, pagrindiu šaltiniu tampa Lietuvos statutai, kuriuose nustatytos XVI a. kilmingųjų moterų turtinės teisės. Pirmasis Lietuvos Statutas (toliau – PLS) tai – teisynas, kuriame jau yra atskiras skyrius, fiksuojantis būtent moters turtinę ir teisinę padėtį, tačiau šis statutas kaip pirmasis bandymas kodifikuoti teisę dar turi tam tikrų spragų. Trečiasis (TLS) – yra tobuliausias iš visų trijų teisynų. Jame užfiksuotas LDK šeimos padėties, taip pat ir moters teisės reguliavimo, apogėjus. Tuo tarpu Antrasis Statutas (ALS) žymi šių procesų evoliuciją ir yra mažiau tyrinėtas nei pastarieji. Taigi bajorės/didikės turtinės padėties LDK XVI a. vid. tyrimui, pasirinkau būtent šį statutą ir jo pagrindinį, t.y. V skyrių, skirtą moters padėčiai nustatyti. Šio tyrimo objektas – bajorių /didikių turtinė padėtis, kuri užfiksuota ALS V skyriuje. Be abejo ir kai kurių kitų skyrių straipsniuose yra tam tikrų svarbių nuostatų susijusių su moters turtine padėtimi. Tačiau dėl darbo glaustumo ir dėl to, kad vis gi V skyrius pateikia informaciją vien apie moters padėtį, apsiriboju tik šio skyriaus analize. Tai specialus statuto skyrius, nustatantis moters turto teises ir diponavimo juo galimybes, kai tam tikruose gyvenimo tarpsniuose skiriasi moters šeimyninė padėtis. Jame aptarti moterų turtinių institutų - kraičio, dovio ir vainikinės gavimo procesai bei skyrybų atvejis.

Analizuoju statutą, kurio tekstas parašytas rusėnų kalba, tačiau apžvelgiu ir statuto tekstą lenkų bei lotynų kalbomis. Rusėniškuoju tekstu naudojuosi todėl, kad tai pakankamai įprasta ir vis gi ši kalba buvo LDK kanceliarine kalba, ja buvo rašoma didžioji dalis dokumentų. Tik norėdama pasitikslinti kai kuriuos terminus ar pavadinumus naudojuosi lenkų ir lotynų kalba išleisto statuto tekstu. Taip pat reiktų pažymėti, kad ALS savo egzistavimo metu plito nuorašais ir būtent šiomis trejomis kalbomis.

Remiantis ALS V skyriumi, apibrėžti jame nustatytas bajorių ir didikių turtines teises. Jas pateikti per trijų moters gyvenimo fazių prizmę.

Merginos tekinimo procesą ir jos turtines teises apibrėžiančio turtinio instituto – kraičio, skyrimo procedūrą.

Žmonos galimybes disponuoti paveldėtu turtu ir priedoviu, kurį jai suteikia vyras bei apžvelgti jo suteikimo procedūrą.

Našlystėje esančios moters galimybes naudotis jai suteiktomis turtinėmis teisėmis bei su šia moters gyvenimo faze susijusio turtinio instituto – vainikinės skyrimą.

Norint įgyvendinti šiuos uždavinius, tyrimui pasitelktas analitinis-aprašomasis metodas. Visų pirma išanalizuojama statuto atitinkamo skyriaus medžiaga ir, pasitelkiant istoriografiją, ji aprašoma bei apibendrinama. Turint omenyje, kad statuto nurodymai pateikia informaciją apie trijų moters gyvenimo fazių dukrų/seserų, žmonų ir našlių teisinę turtinę padėtį, tai diktuoja referato suskirstymą į tris pagrindines dalis. Tas fazes apibrėžia teisiniai kraičio, dovio ir vainikinės institutai, todėl jiems taip pat skirtos atitinkamos ir svarbios vietos dėstyme. Pirmame dėstymo skyriuje, prieš įvedant į statute fiksuojamos moters padėties kontekstą, tinka pateikti bendrus moters padėties bruožus LDK.

  • Istorija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5188 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 70 KB
  • Moterų teisės LDK
    10 - 7 balsai (-ų)
Moterų teisės LDK. (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/moteru-teises-ldk.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:39