Motinos paveikslas lietuvių literatūroje


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Motinos paveikslas lietuvių literatūroje.


Apie žmonių santykius, artimus ir tolimus, lietuvių literatūroje kalbėta nemažai. Tačiau bene pats brangiausias ir svarbiausias lietuvių literatūroje liko mamos paveikslas. Todėl šiandien norėčiau išsiaiškinti, koks motinos paveikslas vaizduojamas Julijos Žymantienės, Marijos Pečkauskaitės bei Justino Marcinkevičiaus tekstuose.

Apie motiną, apie jos ir vaikų santykį tikroviškai, detaliai yra rašiusi viena žymiausių lietuvių rašytojų – Julija Beniuševičiūtė - Žymantienė, arba Žemaitė. Nuo pat mažens mėgusi skaityti, ji tapo viena ryškiausių realizmo literatūros atstovių, įprasminusių valstietiško gyvenimo papročius ir buitį. Kadangi šeimos santykiai šiai autorei buvo ypač svarbūs, reikšmingas jai buvo ir motinos paveikslas. Turbūt vienas geriausiai parašytų Žemaitės tekstų, atskleidžiančių motinos vaidmenį šeimoje, yra apsakymas „Neturėjo geros motinos“. Tačiau šis tekstas – ne šviesus ir anaiptol ne linksmas pasakojimas apie motinos dalią. Žemaitė čia nekūrė mylinčios ir darnios šeimos vaizdo, nesistengė parodyti motinystės džiaugsmų. Priešingai, šiame tekste atskleidžiama sunki moters ir dar sunkesnė motinos dalia. Negailestingi ir įžeidžiantys vyro kaltinimai dėl susirgusio berniuko, skurdi aplinka ir nepriteklius namuose – tokia yra šiame apsakyme vaizduojamos motinos dalia.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (1030 žodžių)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 20 KB
  • Motinos paveikslas lietuvių literatūroje
    10 - 9 balsai (-ų)
Motinos paveikslas lietuvių literatūroje. (2016 m. Balandžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/motinos-paveikslas-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:29