Motinystės (tėvystės) vastybinis socialinis draudimas VSD


Teisės savarankiškas darbas.

Įvadas. Motinystės (tėvystės) vastybinis socialinis draudimas. Socialinė parama ir jos sudėtinės dalys. Piniginė socialinė parama. Socialinės paslaugos. Literatūra.


Socialinis draudimas ir socialinė apsauga – vienos pagrindinių valstybės funkcijų. Socialiniu draudimu draudžiami darbinę veiklą vykdantys asmenys. Jis apima kone visus Lietuvos gyventojus, o didžioji dalis nedarbingų asmenų, vyresnio amžiaus žmonių bei mažuosius Lietuvos gyventojus auginančių asmenų gauna jo mokamas išmokas. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas - garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinytės, senatvės, invalidumo (netekto darbingumo) ar kitais atvejais, kurie dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi. Lietuvoje socialinį draudimą reguliuoja LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Administruoja - Sodros valdyba (VSDFV).

už 126 kalendorines dienas (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių);

Socialinei paramai iš esmės būdinga tam tikra paramos struktūra, kurios įgyvendinimas vyksta tiek formaliai, tiek ir neformaliai, pasitelkiant ekonomines, teisines, organizacines priemones bei materialinius, socialinius ir žmogiškuosius išteklius. Šių įvardintų priemonių efektyvaus veikimo rezultatas vainikuojamas kaip veiksminga asmens integracija į visuomenę. Taigi, socialinė parama - laikina materialinė parama asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir vienas iš esminių jos indikatorių - asmens, kuris pretenduoja į socialinę paramą , pajamų ir turto įvertinimas. Šis vertinimas reikalingas tam, kad socialinė parama būtų nukreipiama tikrai stokojantiems asmenims, kuriems iš tiesų tos pagalbos reikia. Taigi, socialinė parama gali būti skirstoma į tris rūšis:

a) Bendroji ( testuojamoji) - piniginė parama, skiriama beveik visiems asmenims, kurių pajamos mažesnės už įstatymu nustatytą minimumą;

b) Kategorinė - parama skiriama tam tikroms asmenų grupėms;

c) Tikslinė - parama, skirta tam tikroms paslaugoms ir išlaidoms kompensuoti ( pvz. būsto šildymui).

Šiame kontekste socialinės paramos kertinis akmuo - stokos kriterijus. Tik stokojančiam individui suteikiama socialinė pagalba, nes jis negeba pasirūpinti savimi.

Reikėtų pažymėti, kad socialinė parama neužtikrina asmens ilgalaikio socialinio bei ekonominio saugumo, ji įvardijama tik kaip trumpalaikė priemonė nepritekliaus atveju, sudaranti prielaidas asmeniui pačiam veikti bei pasirūpinti savo šeimos gerove. Taip pat svarbu akcentuoti, kad socialinė parama teikiama nepriklausomai nuo tikslinių įmokų mokėjimų toms gyventojų grupėms, kurioms reikalinga tokia parama.

Socialinę paramą sudaro kelios sudėtinės dalys - piniginė socialinė parama ir socialinė paslauga, kurios veikia pakankamai koordinuotai ir yra tarpusavyje konsoliduotos.

Viena iš priemonių mažinančių skurdą bei socialinę atskirtį yra piniginė socialinė parama. Ši valstybės parama teikiama, atsižvelgiant į valstybės finansinius pajėgumus bei atsižvelgiant į socialinę - ekonominę raidą. Piniginė parama nelikviduoja visų pažeidžiamų gyventojų grupių nepritekliaus problemų, bet sušvelnina esamą krizinę padėtį bei pagerina finansinius pajėgumus šeimų, auginančioms vaikus. 2012- 2013 m. „ Socialiniame pranešime“ nurodomos pagrindinės piniginės socialinės paramos gavėjų grupės:

  • Teisė Savarankiški darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2324 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės savarankiški darbai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Motinystės (tėvystės) vastybinis socialinis draudimas VSD
    10 - 8 balsai (-ų)
Motinystės (tėvystės) vastybinis socialinis draudimas VSD. (2016 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/motinystes-tevystes-vastybinis-socialinis-draudimas-vsd.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:17