Muitinė ir kontrabanda


Saugos praktikos ataskaita. Medininkų tragedijos muziejus – memorialas. „Bobučių kontrabanda“.


Pirmoji mūsų aplankyta ekspozicija buvo Muitinė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Iš ten mes daug sužinojome apie seniausios Lietuvos muitinės įsikūrimą ir tolesnę jos raidą. Ši muitinė pradėjo formuotis XI – XIII amžiuose. Ją lėmė didėjanti prekyba su Vakarų Europos šalimis per Baltijos jūrą ir Nemuną. Kelias į slavų žemes ėjo nuo Vilniaus per Gardiną. 1253 metais Lietuvos valstybės įkūrėjas Mindaugas Rygos pirkliams suteikė teisę prekiauti be muitų, kitiems pirkliams muitai buvo privalomi. Muitai buvo imti už pagrindines išvežamas prekes, už prekių matavimą ir svėrimą.

Tuo metu ir vėliau į Lietuvą dažniausiai įveždavo:

Vykstant nesibaigiantiems karams su kryžiuočiais, deramai sutvarkyti muitinės sistemą buvo sunku. Didėjant LDK teritorijai teko centralizuoti muitinių valdymą.

Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais prasidėjo naujas muitinių raidos etapas. Nusistovėjo muitinės valdymo struktūra: didysis kunigaikštis, muitinių apygardos, pagrindinės (kamaros) muitinės, muitinių skyriai (pakamarės). Svarbiausios muitinės veikė Kijeve, Lucke, Vladimire. Jos kontroliavo muitus visoje dabartinės Ukrainos teritorijoje. Brastos, Belsko, Gardino, Smolensko, Kauno ar Minsko muitinės apjuosė LDK sieną. Muitinės įsikūrė prie pagrindinių kelių, vežti prekes kitais keliais buvo draudžiama. Vytauto laikais sukurta muitų be muitinių sistema buvo tokia stipri, kad ir XVI a. buvo sakoma: „Pagal senovę, buvusią nuo seno prie mūsų Didžiojo kunigaikščio Vytauto...“

Muitinė ir kontrabanda. (2015 m. Lapkričio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/muitine-ir-kontrabanda.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:03