Muitinės ir teisėsaugos institucijų teisinis reglamentavimas


Teisės referatas.

Įvadas. Teritorinės muitinės teoriniai aspektai. Muitinės veiklos principai. Teritorinės muitinės apžvalga. Teritorinės muitinės uždaviniai. Muitinės atliekamos procedūros. Teritorinės muitinės funkcijos. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Darbo tikslas – išnagrinėti teritorinės muitinės pagrindines užduotis ir funkcijas.

Taigi vis dėl to, pirmiausiai kyla klausimas, ar muitinė yra administracinės teisės subjektas? Į jį bus lengviau atsakyti apibrėžus administracinės teisės subjekto sąvoką. Administracinės teisės subjektas – tai viena iš viešojo administravimo šalių, valdymo santykių dalyvis, kuriam teisės aktai nustato teises, pareigas, įgaliojimus, atsakomybę, kompetenciją ir galimybę inicijuoti administracinių teisinių santykių atsiradimą (Dziegoraitis, 2005).

Muitinė, atlikdama savo funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis. Vienas iš bendradarbiavimo pagrindų – bendradarbiavimo sutarčių pasirašymas. Tokius sandorius galima būtų apibūdinti kaip dviejų arba daugiau viešojo administravimo institucijų ar viešojo administravimo ir kitų subjektų susitarimu, darančius įtaką teisių ir pareigų atsiradimui, pakeitimui, pasibaigimui viešojo administravimo srityje. Sutarčių pavadinimai įvairūs – memorandumas, sutartis, susitarimas ar pan. Nors pats sutarties pavadinimas reikšmės neturi, viskas priklauso nuo įsipareigojimų apimties. Kartais pasirenkamas pavadinimas, gana tolimas nuo sutarties semantinės prasmės: deklaracija, memorandumas ir t. p. t. Tarptautinėje praktikoje susiformavę, jog memorandumai yra pasirašinėjami tarp skirtingų valstybių valstybinių institucijų ar privačių subjektų, kuriuose reglamentuojama tam tikro teisinio santykio esmė ir pagrindai, tačiau vėliau yra pasirašomos sutartys, numatančios šalių tikslius įsipareigojimus, sandorio sąlygas ir atsakomybę.

Teritorinės muitinės veiklos zoną, suderinęs su finansų ministru, nustato muitinės departamento generalinis direktorius.

pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis ir susitarimus;

pagal kompetenciją leidžia įsakymus ir kitus įsakymais patvirtintus teisės aktus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą;

organizuoti ir vykdyti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją nustatymą ir tyrimą. Taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas ekonomines ir administracines sankcijas;

užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų įsipareigojimų muitinės veiklos srityje;

pirmajai grupei būdingas bendras be jokių išimčių muitinės reguliavimo priemonių ir metodų taikymas. Ekonominiu požiūriu šios grupės muitinės procedūros yra savarankiškos ir baigtinės komercinės operacijos (išleidimas į laisvą apyvartą, eksportas, reimportas, reeksportas);

antrąją grupę sudaro vadinamosios ekonominės procedūros, išsiskiriančios lanksčiu muitinės teisės reguliavimo instrumentų naudojimu ir pasireiškiančios kaip jų prisitaikymo rezultatai prie įvairialypių išorinės ekonomikos santykių dalyvių poreikių. Antrosios grupės muitinės procedūros suteikia tam tikrą ekonominę naudą, todėl leidžia naudoti prekes tik pagal griežtai nustatytus tikslus.

Prie šios grupės muitinės procedūrų galima priskirti tokias muitinės procedūras: tranzitas; muitinis sandėliavimas; neapmuitinamos parduotuvės; laikinasis įvežimas perdirbti; muitinės prižiūrimas perdirbimas; laikinasis įvežimas; laisvosios zonos; laisvieji sandėliai.

Patikimo ūkio subjekto statusas suteikiamas įmonėms, atitinkančioms šiuos patikimumo kriterijus:

Muitinės procedūrų klasifikavimo pagrindai gali būti įvairūs. Dažniausiai naudojamas muitinės procedūrų skirstymas į ekonominio poveikio turinčias muitinės procedūras ir sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūras. Tam tikrų priemonių ir procedūrų reikia imtis, jei norima užtikrinti, kad jau patekusios į ES teritoriją prekės galėtų kiek įmanoma laisviau judėti per ES valstybių narių sienas. Be to, kai kurioms į ES importuotoms prekėms taikomas sumažintas muitas arba jis išvis netaikomas, todėl jos turi būti muitinės prižiūrimos. Kai prekės pateikiamos atlikti muitinės procedūrą, jos negali būti išleistos į laisvą apyvartą ir jų judėjimas yra apribotas. Dėl šios aplinkybės taip pat būtinos specialios priemonės. Visos šios priemonės Bendrijos muitinės kodekse sudaro tam tikrą grupę, t. y. „sąlyginio neapmokestinimo procedūros ir ekonominio poveikio turinčios muitinės procedūros“.

  • Teisė Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2719 žodžių)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Muitinės ir teisėsaugos institucijų teisinis reglamentavimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Muitinės ir teisėsaugos institucijų teisinis reglamentavimas. (2016 m. Kovo 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/muitines-ir-teisesaugos-instituciju-teisinis-reglamentavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:08