Muito mokesčio samprata ir reikšmė


Teisės referatas. Įvadas. Tarptautinė prekyba ir jos ribojimas. Muito mokesčio samprata. Muitų ekonominės pasekmės. Muitų klasifikavimas. Muitų politika. Muito tarifo nustatymas.


Prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Lietuva buvo integruota į Sovietų Sąjungos sistemą, todėl nevykdė jokios savarankiškos prekybos, tarptautinio bendradarbiavimo ar muitų politikos. Tik Lietuvai tapus savarankiška valstybe, atsirado būtinumas užmegzti ekonominiu santykius su kitomis pasaulio šalimis, stabilizuoti ūkio aprūpinimą materialiaisiais ištekliais ir apsaugoti gyventojus nuo būtiniausių prekių stygiaus. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos ekonomika buvo iš esmės perorientuota iš Rytų į Vakarus. Lietuvos integracija į ES prasidėjo 1992 metais, pasirašius Prekybos ir bendradarbiavimo sutartį. Dar viena Lietuvos ekonomikai svarbi Laisvos prekybos sutartis, pasirašyta 1994m. liepos 18 d., kuri įsigaliojo 1995 m. sausio 1d. Lietuvos ir ES tarpusavio prekybos skatinimas tapo viena iš svarbiausių tarpusavio santykių krypčių nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo pradžios.

Kiekviena valstybė yra atsakinga už savo sienų rūpinimąsi, todėl valstybės organizuoja jų apsaugą ir neliečiamumą imdamosi įvairias priemones. Viena iš jų yra valstybės sienos rėžimas, kuri apima valstybės sienos perėjimo tvarką. Asmenys, transporto priemonės ar kroviniai gali kirsti valstybės sieną tik atlikus muitinės kontrolę. LR Muitinė – tai valstybinė įstaiga, atliekanti mokesčių administravimo ir teisėsaugos funkcijas ir turinti specialius įgaliojimus vykdyti operatyvinę veiklą, kurios pagrindiniai uždaviniai yra apsaugoti vidaus rinką ir ekonomiką, užkertant kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui, kovojant su muitinės veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais. Taip pat užtikrinti importo ir eksporto muitų bei kitų mokesčių surinkimą ir rinkti, apdoroti ir analizuoti užsienio prekybos statistikos duomenis apie muitinės operacijų atlikimą.

Muitinė yra svarbi visų šalių ekonomikai, nes muitinės įstaigos veikla taiko fiskalinius muitus ir tokiu būdu didina šalies biudžeto pajamas. Protekciniais muitais yra saugoma vietinė Lietuvos gamyba nuo užsienio valstybių konkurencijos. Išlyginamieji muitai suvienodina importuotų ir savos gamybos kainas. Tik taikant muitus, eksportuojamoms prekėms ribojamas šalies ūkiui reikalingų žaliavų išvežimas. Muitinei patikėta svarbi ekonominė valstybės sienų apsauga. Valstybė muitais ir muitų tarifais vykdo valstybės sienos ekonominę apsaugą bei reguliuoja ekonominius ryšius su užsienio šalimis.

Pats žodis muitas yra kilęs iš slavų, kurie prekių judėjimo mokestį, kuriuo apmokestindavo gėrybes, gabenamas per valstybės sieną, vadino rinkliavą už įvežimą. Muitai yra vieni iš seniausių mokesčių rūšių, kurie taip pat būdavo naudojami tiek senovės Egipte, tiek Romos imperijoje, Graikijoje ir Kinijoje.

Pačioje Europoje muitai paplito maždaug nuo 15 amžiaus iki 17 amžiaus pabaigos. Muitais buvo siekiama didinti valstybės iždo pajamas. Viduramžiais muitai buvo imami ne tik prie valstybės sienos, bet ir valstybės krašto viduje. Muito mokesčius ėmė ir feodalai ties savo žemių ribomis bei laisvi miestai ties savo sienų vartais. 1790 m. Prancūzija pirmoji pradėjo imti muitus prie valstybės sienos ir juos suvalstybino. Muitai buvo imami įvežant prekes ir jas išvežant. Iš pradžių muitai buvo mokami natūra – pačiomis prekėmis, o vėliau buvo mokami pinigais. Muitai yra piniginė prievolė valstybei, todėl pats sienos kirtimo faktas sudaro teisinį pagrindą muitams imti. Muitų mokestis buvo sukurtas, siekiant gauti tam tikrų tikslų iš jo. Pagrindiniai muitų tikslai yra parūpinti valstybei pinigų, apsaugoti valstybės vidaus gamybą. Viduramžiais Europoje muito mokestį dažniausiai muitinės taikė įvežamoms, išvežamoms ir tranzitinėms prekėms.

18 amžiuje mokslininkai, remdamiesi mokesčių perkėlimo koncepcija, sugrupavo visus mokesčius į tiesioginius ir netiesioginius. Netiesioginiai mokesčiai reiškė ne tiesiogiai paties apmokestinimo subjekto mokamus, bet kitiems asmenims sumokėtus perkeliamus mokesčius. Netiesioginiai mokesčiai priklauso nuo dviejų veiksnių: pagrindinės gyventojų grupės pragyvenimo lygio, kuris yra matuojamas vienam gyventojui tenkančiu pajamų dydžiu, ir netiesioginių mokesčių traktavimo atsižvelgiant į uždavinius, kuriuos apmokestinimui kelia rinkos ekonomika. 20 amžiuje rinkos ekonomikos šalys pasiekė gana aukštą pragyvenimo lygį. Kiek kitokia situacija buvo iki antrojo pasaulinio karo, nes tuo laikotarpiu netiesioginiai mokesčiai sudarė gana didelę visų mokestinių įplaukų į biudžetą dalį ir todėl atskirose šalyse pasiekė maždaug trečdalį bendros mokesčių sistemos.

Nuo 16 amžiaus iki 17 amžiaus buvo kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos mokestinio teisingumo idėjos. Šiuo amžiaus tarpsniu vyko didžiulis ekonominis sąjūdis, paskatinęs spręsti mokesčių problemas. Teoretikai ir praktikai siūlė mažinti mokesčius eksportuojamoms prekėms, naudojamoms šalies viduje, kadangi muitai vis labiau apsunkina užsienio prekių įvežimą. Kartu su muito mokesčiu atsirado ir tranzito bei eksporto mokesčiai. 19 amžiuje atsirado fiskaliniai muitai, kurie yra imami už įvežamas prekes. Vėliau buvo įvesti protekciniai muitai, kurių paskirtis yra apsaugoti vidaus gamybą nuo užsienio konkurencijos. Tačiau vėliau buvo atsisakyta tiek eksporto, tiek tranzito mokesčių bei buvo skiriamos eksporto premijos išvežimui skatinti. Iš esmės, tranzito mokesčių buvo atsisakyta, nes jie trukdė valstybėms gauti didesnes pajamas. Taip pat buvo išplėtotas geležinkelių susisiekimas, nes kiekvienos valstybės siekis yra gauti savo valstybei kuo daugiau pajamų. Šiomis dienomis valstybės tranzitui ne tik nebetaikomi muito mokesčiai, bet ir dažnai yra skatinama tranzitą įvairiomis lengvatomis. Taip pat siaurai vis dar taikomi išvežamųjų prekių muito mokesčiai. Išvežamieji muitai uždedami, kai norima sulaikyti negausią pačiam kraštui reikalingą žaliavą, kai norima priversti pagerinti išvežamųjų prekių kokybę. Išvežamosioms prekėms uždėti muitai yra sumokami užsienio šalių vartotojų. Paprastai išvežamieji muitai buvo taikomi karo metais, kai buvo siekiama apriboti strateginių medžiagų išvežimą.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (4542 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Muito mokesčio samprata ir reikšmė
    10 - 10 balsai (-ų)
Muito mokesčio samprata ir reikšmė. (2015 m. Spalio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/muito-mokescio-samprata-ir-reiksme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:48