Muzikos renginio organizavimas


Muzikos referatas. Įvadas. Kultūra laisvalaikio ir rekreacijos kontekste. Laisvalaikio ir rekreacijos samprata. Kultūros samprata ir kultūros funkcijos. Kultūriniai renginiai. Kultūrinių renginių organizavimo reikšmė. Muzikos renginių organizavimas. Vadybos žingsniai. Renginio vietos parinkimas. Tema ir idėja. Kompozicijos dėsniai. Literatūros sąrašas.


Kultūros sąvoką mėginama nusakyti bent keletu šimtų apibrėžimų, kurių nė vienas nėra visuotinai priimtinas. Menininkai, mokslininkai, politikai ir pedagogai nuolat ginčijasi, kurį kultūros apibrėžimą taikyti, platesnį ar siauresnį: ar laikyti kultūrą giminine menų (muzikos, teatro, šokio, literatūros, vaizduojamojo meno ir t.t.) sąvoka, ar kultūra - tai būdas, kuriuo tarpusavy bendraujame (Richard von Weizsacker). Jūrgenas Mollemannas apibrėžia kultūrą kaip „sistemą kolektyvinių prasmės konstrukcijų, kurias pasitelkdami žmonės patiria, nusako, apdoroja, vaizduoja ir keičia tikrovę". ( 2 )

Europos kultūros ekspertai pateikia daug kultūros apibrėžimų:

Kultūra nėra prabanga, kurią arba leidžiame sau, arba savo nuožiūra galime atmesti: tai dvasinis pagrindas, užtikrinantis mūsų tikrąjį sugebėjimą išgyventi (Richard von Weizacker)

Kultūra tapo būtinybe ateities visuomenei. Jokia visuomenė negali gyvuoti be moralinių ir dvasinių vertybių sistemos, be idealų...Kultūra yra esminis elementas, jungiantis visuomenę” (Kurt A.Korber)

Kultūrinė veikla organizuojant įvairius renginius vykdoma tam tikroje aplinkoje, ją vykdo įvairios kultūros įstaigos organizacijos. Nuo jų veiklos aktyvumo, ten dirbančių kultūros darbuotojų, renginiį organizatorių vadybinių gebėjimų priklauso kultūrinių renginių kokybė. Todėl svarbu, kad būtų nuosekliai rūpinamasi, kad būtų sukurta tinkama kultūrinių renginių infrastruktūra, kad nuolat būtų organizuojami kultūriniai renginiai.

informaciniai – publicistiniai (minėjimai, seminarai, kursai, diskusija ir kt.);

kultūriniai (vakaronės, liaudies šokių vakarai, etnografinės šventės, koncertai ir kt.);

sportiniai (varžybos, turnyrai, sąskrydis ir kt.);

pramoginiai (diskoteka, gimtadieniai, šeimos šventės ir kt.).

Kultūrinių renginių visuomenei organizavimo pagrindinis krūvis tenka kultūros įstaigoms: kultūros centrams, teatrais, muziejais, bibliotekomis, galerijomis ir kt.. Tačiau šių institucijų personalą neretai sudaro pusiau profesionalai, kurių išsilavinimas apskritai nesusijęs su būtinybę palaikyti kultūrinius procesus, kartais vienaip ar kitaip specializuotas, kartais grindžiamas sukaupta profesinio gyvenimo patirtimi.

Bendriausią kultūros vadybininko profesijos tikslą nusako jos apibrėžimas: kultūros vadyba – tai infrastruktūrinių kultūros gyvavimo sąlygų organizavimas, būtent profesionalus tokių sąlygų organizavimas.

Pagrindiniai renginio organizatoriai, taip pat yra kultūros vadybininkai. Kultūros vadybininko uždaviniai tokie įvairūs, kad Andreas J. Wiesandas pagrįstai įspėja nevartoti „kultūros vadybininko“ sąvokos kaip nusakančios bendrą profesinę sritį; kalbant apie vadybininko kvalifikaciją , jis siūlo skirti „elementarias žinias ir paskesnę specializaciją“. Kaip pavyzdinius iš daugybės uždavinių parinkome šiuos:

Kultūros vadybininkai numato, organizuoja ir įgyvendina meno ir kultūros projektus, iniciatyvas ir renginius.

Jie vadovauja viešosioms ir privačioms meno ir kultūros institucijoms bei įstaigoms (operoms, dramos teatrams, orkestrams, chorams, festivaliams, koncertų direkcijoms, menininkų agentūroms, muziejams, meno salonams, galerijoms, kultūros ir komunikacijos centrams, kultūros biurams ir agentūroms, mugėms ir kongresams, kultūros tarnyboms ir institucijoms šalies, regiono ir municipaliniu lygiu, įmonių kultūros skyriams), jas šefuoja ar konsultuoja.

Jie yra viešųjų ar privačių radijo ar televizijos stočių kultūros redakcijų ar skyrių, leidyklų, laikraščių, žurnalų, bendrovių, gaminančių kino, televizijos produkciją, garso bei vaizdo laikmenas, bendradarbiai arba vadovai.

Jie yra viešųjų ar privačių kultūros rėmimo įstaigų vadovai arba bendradarbiai.

Spręsdami savo uždavinius jie atlieka profesionalią vadybą: rūpinasi reikiamomis patalpomis, gamybos laiku viešaisiais ar privačiais finansais, rinkodara.

Kultūros vadybininkai save suvokia pirmiausia kaip kultūros ir meno advokatus: kaip advokatai visada remiasi įstatymais, taip ir „kultūros advokatus“ saisto kultūros „įstatymai“, vertybės, normos, taisyklės, kurių jie neturi pažeisti, net jei šito tikisi ar reikalauja jų „įgaliotojas“ (užsakovas). Jie visada išlieka kultūros advokatai, jos patikėtiniai ir gynėjai, makleriai ir agentai; pagrindinis jų kriterijus bet kokiomis aplinkybėmis – meninis įtikimumas. Antraip jie prarastų specifinį „kultūros vadybininko“ atributą. Kultūros vadybininkai yra „advokatai“ dar ir todėl, kad kiekvienas žmogus turi teisę „dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime, džiaugtis menais“.

  • Muzika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5351 žodis)
  • Kolegija
  • Muzikos referatai
  • Microsoft Word 64 KB
  • Muzikos renginio organizavimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Muzikos renginio organizavimas. (2015 m. Gruodžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/muzikos-renginio-organizavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:20