Muzikos terapija tyrimas


Muzikos tyrimas. Muzikos terapija. Darbo tezė. Kas yra muzikos terapija. Kokia muzika gali būti taikoma terapijos metu. Muzikos terapija Lietuvoje. Nordoffo ir Robbinso muzikos terapijos metodas. Muzikos poveikis nėštumo metu. Praktikos darbas.


Muzika yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Ją mes girdime kiekvieną dieną, kartais to net nesuprasdami, nesureikšmindami. Daugelis net nepajunta, kokią didelę įtaką muzika daro jų gyvenimuose. Pasak neurologų, muzika įsiskverbia į smegenis labiau nei koks nors kitas potyris. Ji gali pakeisti žmogaus elgseną, įtakoti veiksmus, sustiprinti ar atbukinti jausmus. Turbūt kiekvienas esame patyrę jausmą, kuris mus apima klausantis seniai girdėtos, bet labai patikusios dainos: per kūną tarsi bėga skruzdėlytės, atgimsta seni prisiminimai, grįžta to meto pojūčiai, veidą nejučia nušviečia šypsena.

Kiekvienas prijaučia muzikai, turbūt todėl ir pasirinkau šią temą. Apie muziką informacijos nesunkiai rasite bet kur. Ji palikusi didžiulį pėdsaką pasaulio istorijos puslapiuose. Rašyti apie muzikos terapiją pasirinkau ne tik todėl kad apie ją galima rasti daug informacijos, bet ir dėl to, kad kartais jaučiuosi taip, lyg pati jausčiau muzikos gydomąjį poveikį.

Jau aštuonerius metus esu neatskiriama nuo muzikos, groju vargonais. O koks neapsakomas jausmas apima kuomet tu nežiūrėdamas į natas tiesiog groji, tavo pirštai nepaklūsta smegenims, jie tiesiog prisimena seniai, daugybę kartų spaustus klavišus, kiekvienos natos trukmę, vietą klaviatūroje, jautiesi tarsi valdai kažką neapsakomo, neaprėpiamo ir neįsivaizduojamo, kažką stebuklingo. Jautiesi tarsi transe, nejauti aplinkos, tik muziką, instrumentą ir savo kūną, pamiršti koks mažas esi, atvirkščiai, jautiesi taip, lyg galėtum valdyti pasaulį. Kiekvienam linkiu patirti kažką panašaus.

Yra dvi muzikos terapijos rūšys: receptyvioji ir aktyvioji terapija. Receptyviosios terapijos metu muzikos klausomasi, o aktyviosios terapijos metu žmogus kuria muziką, improvizuoja, groja instrumentu, žaidžia muzikinius žaidimus, kuria dainas ar dainuoja.

Kodėl būtent muzika taip padeda organizmui? Ogi todėl, kad muzika turi labai platų terapinių savybių spektrą:

Muzika stimuliuoja emocijas.

Vieni teigia, kad tik klasikinė muzika gali būti naudojama gydymo tikslais, kiti mano, kad kai kurios šiuolaikinės dainos irgi gali gydyti. Negaliu atsakyti kas tiesa, o kas melas, tačiau manau kad ir šiuolaikinė muzika gali turėti gydomąjį efektą, sumažinti stresą ar depresijos kančias. Daugelis jaunimo klausydami šiuolaikinę muziką sugeba atsipalaiduoti, atsiriboti nuo streso ir nuovargio, motyvuoti save.

Tačiau kiekvienas puikiai suprantame, kad klausydamiesi sunkiojo metalo ar roko tikrai nenuraminsime savo minčių, nenuslopinsime streso, greičiausiai atvirkščiai – sujauksime protą ir jausmus. Taigi su šiuo gydymo metodu reikia elgtis taip pat atsargiai kaip ir su bet kuriais kitais.

Visgi dažniausiai yra naudojama klasikinė muzika, ypač Mocartas. Šio kompozitoriaus kūriniai rodo daugiausiai žadančius rezultatus medicinos moksle. Daugelis mokslininkų netgi laikosi nuomonės, kad tik klasikinė muzika gali būti naudojama terapijos metu, ir kad jokiu būdu negalima naudoti šiuolaikinės muzikos gydymo tikslais.

  • Muzika Tyrimai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2712 žodžių)
  • Gimnazija
  • Muzikos tyrimai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Muzikos terapija tyrimas
    10 - 4 balsai (-ų)
Muzikos terapija tyrimas. (2015 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/muzikos-terapija-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:01