Nacionalinio biudžeto sudarymas ir vykdymas


Finansų kursinis darbas. Lentelių sąrašas. Įvadas. Lr nacionalinis biudžetas. LR nacionalinio biudžeto sudėtis. LR valstybės biudžetas. LR savivaldybių biudžetai. LR nacionalinio biudžeto planavimas. LR nacionalinio biudžeto sudarymas. LR nacionalinio biudžeto vykdymas. Lr nacionalinio biudžeto finansinė analizė. LR nacionalinio biužeto pajamų vertikali analizė. LR nacionalinio biudžeto išlaidų vertikali analizė. LR nacionalinio biudžeto pajamų horizontali analizė. LR nacionalinio biudžeto išlaidų horizontali analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Nacionalinis biudžetas turi gilią prasmę. Visų pirma, tai jis leidžia efektyviai naudoti valdžios turimus resursus. Antra – jis sudaro sąlygas, kad būtų galima apsispręsti dėl valdžios vykdomų funkcijų ir siekiamų tikslų. Na ir trečia – jis atskleidžia, kas yra mokesčių mokėtojų pinigų perdavimas per biudžetą, o kas visuomenės tikslų siekimas.

Nacionalinio biudžeto bruožai pavaizduoti 1.1.1. paveiksle.

Biudžeto vienovės principas reiškia, kad jame atsispindi visos centrinės valdžios pajamos ir išlaidos. Šis principas išreiškiamas ir bendra biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, ir standartizuotais finansiniais dokumentais.

Biudžeto pilnumo principas reikalauja, jog kiekviename biudžeto straipsnyje būtų nurodoma atitinkamo straipsnio pajamos ir išlaidos.

Biudžeto realumo principas reiškia, kad pajamos ir išlaidos teisingai atvaizduotos biudžete, atitinka patvirtintas sumas. Šis principas nukreiptas prieš biudžeto falsifikavimo galimybę.

Biudžeto viešumo principas reikalauja sudaryti galimybę mokesčių mokėtojams ir kitiems asmenims sužinoti, kaip naudojami jų pinigai, ir tapti aktyviais valstybės biudžetinio proceso dalyviais.

Valstybės biudžetas sudaromas balansų formoje ir susideda iš pajamų ir asignavimų. Pajamos, gaunamos pagal valstybės turto privatizavimo įstatymą, į valstybės biudžetą neįtraukiamos. (Buškevičiūtė E., „Viešieji finansai“, 2006)

Pagal Lietuvoje taikomą nuo 2004 m. sausio 1 d. ekonominę klasifikaciją biudžetinės išlaidos skirstomos taip:

Biudžeto planavimo procesas prasideda Vyriausybės prioritetų nustatymu, t. y. prireikus iš naujo svarstomi Vyriausybės prioritetai ir jie tikslinami.

Kadangi LR nacionalinį biudžetą sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, reikia pirmiausia sudaryti jų projektus. Tam, kad būtų galima vykdyti valstybės ir savivaldybių biudžetus, reikia parengti, apsvarstyti ir patvirtinti jų projektus.

2006 metais didžiausią surinktų pajamų dalį sudarė mokesčiai. Iš prekių ir paslaugų mokesčių gauta 45,42%, o iš pajamų ir pelno mokesčių 32,79% visų surinktų pajamų. Europos Sąjungos parama sudarė 11,17%.

2007 metais didžiausia pajamų dalis buvo surinkta iš prekių ir paslaugų mokesčių, net 46,50%. Iš jų didžiausią dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 32,96% ir akcizai – 11,81%. Taip pat nemažai pajamų buvo surinkta iš pajamų ir pelno mokesčių. Jie sudarė 29,87% visų pajamų. Didžiausią dalį pajamų ir pelno mokesčių sudarė gyventojų pajamų mokestis – 19,19% ir pelno mokestis – 8,65%. Europos Sąjungos parama sudarė 14,67% visų pajamų.

2008 metais didžiausią surinktų pajamų dalį sudarė taip pat prekių ir paslaugų mokesčiai – 48,21% iš kurių didžiausia dalis iš pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių. Taip pat daug pajamų gaunama ir iš pajamų ir pelno mokesčių - 30,17%. Europos Sąjungos parama sudarė 12,86% pajamų.

Lyginant 3 metų laikotarpio pajamų surinkimo duomenis, matyti, kad 2006 metais daugiau pajamų buvo surinkta iš pajamų ir pelno mokesčių nei 2007 ir 2008 metais, tačiau mažiau iš prekių ir paslaugų mokesčių. Daugiausia jų buvo surinkta 2008 metais. Europos Sąjungos parama buvo didžiausia 2007 metais.

Taigi daugiausia pajamų surinkta iš prekių ir paslaugų bei pajamų ir pelno mokesčių iš kurių didžiausią dalį sudaro PVM, akcizai, gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai. Taip pat daug prisidėjo ir Europos Sąjungos parama. Daugiausia pajamų surenkančios LR nacionalinio biudžeto sritys pavaizduotos 2.1.1. paveiksle.

Remiantis 2.2.1. lentele matyti, kad 2006 metais daugiausiai išleista ekonomikai – 23,68 (. Nemažai išleista ir švietimui – 21,61 ( - bei bendroms valstybės paslaugoms – 17,04 (. Mažiausia išlaidų dalis teko būstui ir komunaliniam ūkiui – tik 1,36 ( visų išlaidų.

2007 metais taip pat didžiausią išlaidų dalį sudarė ekonomika, tačiau lyginant su 2006 metais išleista mažiau. Švietimui išleista 21,22 (, o bendroms valstybės paslaugoms – 16,90 (. Būstui ir komunaliniam ūkiui išleista vos 1,23 ( visų išlaidų. Truputi daugiau skirta aplinkos apsaugai – 3,56 ( - ir poilsiui, kultūrai ir religijai – 4,11 (.

2008 metais daugiausiai išlaidų , kaip ir 2006 ir 2007 metais, sulaukusi sritis – ekonomika. Švietimui skirtų išlaidų padaugėjo iki 22,1 ( lyginant su 2006 ir 2007 metais. Socialinei apsaugai taip pat išleista daugiau. Tuo tarpu bendroms valstybės paslaugoms ir būstui ir komunaliniam ūkiui išleista mažiau nei 2006 ir 2007 metais.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (6791 žodis)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 244 KB
  • Nacionalinio biudžeto sudarymas ir vykdymas
    10 - 4 balsai (-ų)
Nacionalinio biudžeto sudarymas ir vykdymas. (2015 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/nacionalinio-biudzeto-sudarymas-ir-vykdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:18