Nacionalinių parkų administravimas: institucijų sąveikos problemos


Aplinkos kursinis darbas.

Įvadas. Saugomų teritorijų sistema Lietuvoje. Nacionalinių parkų steigimas, jų reikšmė bei svarba. Aukštaitijos nacionalinio parko steigimas. Dzūkijos nacionalinio parko steigimas. Žemaitijos nacionalinio parko steigimas. Trakų istorinio nacionalinio parko steigimas. Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimas. Nacionalinius parkus administruojančių institucijų analizė. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Nacionalinių parkų direkcijos. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. Dzūkijos nacionalinio parko direkcija. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Institucijų sąveikos problemos. Nacionalinių parkų administravimas kitų pasaulio valstybių kontekste. Išvados. Literatūros sąrašas.


Visame pasaulyje spartus gyventojų skaičiau augimas bei gamtinių išteklių naudojimas, natūralių gamtos plotų mažėjimas bei oro didėjantis užteršimas darė įtaką bioįvairovės nykimui. Visa tai paskatino imtis kažkokių priemonių, kurios padėtų išvengti tolimesnių neigiamų veiksnių gamtai. Vienas iš būdų, galėsiantis išgelbėti gyvają gamtą, buvo pradėti steigti valstybės saugomas teritorijas.

Bakalauro baigiamaje darbe nagrinėsiu saugomoms teritorijoms priskiriamus nacionalinius parkus: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Trakų istorinį bei Kuršių Nerijos nacionalinius parkus, esančius Lietuvoje, bei jų sąveiką su juos administruojančiomis institucijomis. Darbo tema pasirinkta dėl to, jog yra nemažai problemų susijusių su nacionalinių parkų administravimu.

Temos aktualumas ir naujumas. Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo uždegta žalia šviesa nacionalinių parkų steigimui. Nacionalinių parkų administravimas bei juos administruojančių institucijų sąveikos problemos yra labai aktuali tema, remiantis tuo, jog Lietuvos saugomų teritorijų sistema yra ganėtinai jauna ir besiskirianti nuo kitų šalių saugomų teritorijų sistemų savo patirties stoka. Valstybė patikėdama išsaugoti didžiausią savo turtą, tikrai nelepino. Sudėtingomis ekonominėmis, finansinėmis sąlygomis teko steigti nacionalinių parkų direkcijas, organizuoti jų veiklą. Reikėjo parengti nuostatus, naujus planavimo dokumentus. Lietuvoje išviso buvo įsteigti penki nacionaliniai parkai: Dzūkijos nacionalinis parkas, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Žemaitijos nacionalinis parkas bei Kuršių Nerijos nacionalinis parkas. Todėl šiame darbe ir bus siekiama ištirti kaip yra vykdomas visų šių nacionalinių parkų administravimas ir kaip juos administuojančioms institucijoms sekasi tarpusavyje bendradarbiauti.

Darbų, skirtų saugomoms teritorijoms Lietuvoje, yra ganėtinai nemažai, tačiau trūksta mokslinio pobūdžio darbų, kuriuose būtų aptarimas konkrečiai Lietuvoje esančių nacionalinių parkų ir juos administruojančių institucijų sąveikos problematika. Šios priežastys ir paskatino atlikti tyrimą susijusį su nacionalinių parkų administravimu, analizuojant institucijų sąveiką.

Mokslinė problema. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų yra labai daug, dėl to dažnai pasitaiko kolizija, kuomet skirtingoms institucijoms yra priskiriamos tos pačios funkcijos. Dėl šios priežasties atsiranda tarpusavio sąveikos problemos. Todėl kyla klausimas kokias institucijų tarpusavio bendradarbiavimo problemas galima įžvelgti/ išskirti vykdant nacionalinių parkų administravimą Lietuvoje.

Darbo objektas – Nacionalinių parkų administravimas Lietuvoje: institucijų sąveikos problemos.

Darbo tikslas – Išanalizuoti institucijas vykdančias nacionalinių parkų administravimą Lietuvoje bei problemas, kurios iškyla joms tarpusavyje sąveikaujant.

Tyrimo metodai. Darbe naudojama mokslinis kokybinis tyrimas- pusiau stuktūruotas interviu bei aprašomasis ir analizuojamasis metodai. Aprašomasis ir analizuojamasis metodai naudojami siekiant apžvelgti pačias institucijas, kurios prisideda prie nacionalinių parkų administravimo, jų veiklą/funkcijas. Kokybinis tyrimas-pusiau stuktūruotas interviu naudojamas siekinat ištirti kaip yra vykdomas administravimas institucijoje, kokios spragos įžvelgiamos joms sąveikaujant. Tyrimo dalyviais buvo pasirinkta iš kiekvienos direkcijos pakankamai kompetencijų turintis darbuotojas, kuris pilnai galėtų atsakyti į mano užduodamus klausimus. Duomenys buvo transkribuojami ir iš jų daromos įžvalgos.

Literatūros ir šaltinių apžvalga. Bendrajai institucijų analizei atlikti naudojama: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei kiti teisės aktai. Gilesniai analizei naudojami moksliniai straipsniai anglų ir lietuvių kalbomis, internetiniai straipsniai bei kita literatūra.

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Rimvydė
  • 27 puslapiai (5382 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 356 KB
  • Nacionalinių parkų administravimas: institucijų sąveikos problemos
    10 - 1 balsai (-ų)
Nacionalinių parkų administravimas: institucijų sąveikos problemos. (2017 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/nacionaliniu-parku-administravimas-instituciju-saveikos-problemos.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 20 d. 09:39