Nafta referatas (3)


Chemijos referatas. Nafta. Naftos gavybos ir pramonės raida. Naftos kilmės teorijos. Biogeninė naftos kilmės teorija. Nebiogeninė naftos kilmės teorija. M. King Hubbert’o 1956 m. sudaryta pasaulinės naftos gavybos prognozė. Naftos sudėtis. A grupė. Angliavandeniliniai junginiai. Lengvoji angliavandenilių frakcija. Mineralinės alyvos. Kietieji angliavandeniliai. B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai. Smalos. Asfaltenai. Karbonai ir karboidai. Naftos elementinė sudėtis. Naftos produktai. Produktų gavimo būdai. Oktaninis skaičius bei krekingas. Nafta pasaulyje. Pasauliniai naftos ištekliai. Prognozės ateičiai. OPEC organizacija. Nafta Lietuvoje. Naftos telkiniai, gavybos kompanijos. Lietuviškos naftos sudėtis. Lietuvoje išgaunamos naftos pagrindinė sudėtis. Lietuviškos naftos ateitis. Literatūra.


IX a. Persų alchemikas Muhammad ibn Zakariya al - Razi pirmasis distiliavo naftą ir išskyrė žibalą, kuris buvo naudojamas kaip kuras žibalinėms lempoms. Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. XIX a. pabaigoje automobiliams pradėta pritaikyti benzininius variklius. 1885 m. C. F. Benzas pagamino triratį benzininį automobilį, 1886 m. G. Daimleris – keturratį. Pirmuosius dyzelinu varomus automobilius 4-ame dešimtmetyje pristatė Mercedes-Benz ir Citroen.

M. King Hubbert’o 1956 m. sudaryta pasaulinės naftos gavybos prognozė

Nafta susideda iš įvairių komponentų, kurie yra skirstomi į dvi grupes: angliavandeniliniai junginiai ir neangliavandeniliniai junginiai.

Ją sudaro žemos temperatūros angliavandeniliai, kurių virimo temperatūra ne aukštesnė, kaip 315oC. Tarp jų vyrauja metanas, cikliniai (naftenas) ir aromatiniai angliavandeniliai. Šių angliavandenilių kiekis priklauso nuo naftos dūlėjimo laipsnio.

Manoma, kad didžioji smalų dalis susiformavo oksiduojantis ir polimerizuojantis angliavandeniliams arba pasikeitus neangliavandeniliniams naftidų komponentams.

Naftiduose smalų kiekis gali keistis nuo 1% iki 40%. Jų molekulinis svoris – 800-1200, o

tankis – 1,00-1,07 g/cm3. Naftoje smalų kieki reguliuoja hipergeniniai ir endogeniniai

procesai. Naftidams dūlėjant arba kylant jų temperatūrai bei didėjant geostatiniam slėgiui,

smalų kiekis atitinkamai didėja, ypač rūgščios sudėties smalų, kurių lyginamasis svoris

didesnis už vienetą. Tačiau pasitaiko naftos atmainų, kuriose smalų visai nėra.

Naftos sudėtyje tam tikrą vietą užima asfaltenai, kurie susideda iš heterociklinių angliavandenilių junginių su siera ir deguonimi. Jie atsiranda vykstant amalų diagenezei ir tankėjimui. Asfaltenų sunkis yra didesnis už vienetą. Išskirtas iš naftos grynuolis asfaltenas yra rudos arba juodos spalvos. Maksimalus jo kiekis naftoje – 8-10%.

Pagal fizines ir chemines savybes karbonai ir karboidai yra artimi asfaltenams. Nuo

asfaltenų jie skiriasi daug tamsesne spalva, didesniu drėgmės kiekiu, deguonies ir

angliavandenilių kiekybine sudėtimi. Jie atsiranda iš smalų ir asfaltenų, naftai patekus i

katagenezės zoną ar į gilesnius metamorfizmo horizontus.

Iš naftos gaunama aibė įvairių produktų. Didžiausia naftos dalis yra skiriama įvairių degalų gaminimui, bet iš naftos yra gaminami kai kurie plastikai, vaistai, rišomosios medžiagos, parafinai bei įvairios alyvos. Taipogi gaminant anksčiau minėtus produktus, gaunami ne tik organiniai junginiai, bet ir neorganiniai, kaip elementinė siera , ar vandenilis.

  • Chemija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (1871 žodis)
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 309 KB
  • Nafta referatas (3)
    10 - 4 balsai (-ų)
Nafta referatas (3). (2015 m. Gruodžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/nafta-referatas-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:18