Naftos chemijos konspektas


Chemijos konspektas. Paskaita Bendros žinios. Produktai dujos benzinas žibalas dyzelinas. Lengvos alyvos sunkios alyvos. Pirminis ir antrinis naftos perdirbimas. Frakcinė sudėtis distiliacija. Distiliavimo charakteristikų nustatymas pagal ISO 3405. Naftos klasifikavimas. Cheminės naftų klasifikacijos. Naftos gali būti klasifikuojamos. Parafininių pagrindu Tarpiniu pagrindu. Eil. Nr. Geocheminės genetinės naftų klasifikacijos. Technologinės pramoninės , prekinės naftų klasifikacijos. Naftos elementinė sudėtis. Nafta Tankis , cm. Ni fe cu co zn. Naftos cheminė sudėtis. Naftos ištekliai ir gavyba. Naftos ištekliai ir gavyba pasaulyje. Geografinis regionas Naftos ištekliai iki. Mln. m3 mln. m. Iš viso 162 089 100. Šalis mln. m. Iš viso. Šalis Naftos gavyba , mln. m3 Išžvalgyti naftos ištekliai , mln. Iš viso 361 252 370 555. Lietuva 116. Iš viso 405 351 411 216 9394. Naftos ištekliai ir gavyba Lietuvoje. Telkinys Tankis , kg m3 Suma sočiųjų Hių Metanas Etanas Propanas Butanas butanas Pentanas pentanas Azotas Helis Argonas. Koeficientų perskaičiavimas.


Nafta – tai skirtingos sudėties ir struktūros angliavandenilių mišinys. Tai specifinio kvapo degus, riebus, nuo gelsvos iki tamsiai rudos arba net juodos spalvos skystis. Naftos spalva priklauso nuo dervingų junginių kiekio.

Iš žaliavinės naftos gaminami 3 rūšių produktai:

kuras – suskystintos naftos dujos (SND, LPG), benzinas, žibalas, reaktyvinis kuras, dyzelinas, katilų kuras, koksas ir kt.;

ne kuro produktai – tirpikliai, tepalai, alyvos, vaškas, asfaltas ir kt.;

chemijos pramonės žaliavos – etanas, propanas, butanas, etilenas, propilenas, butilenas, butadienas, benzenas, toluenas, ksilenas ir kt.

Didžiausia pasaulyje išsiurbiamos naftos dalis (80-90() perdirbama į įvairaus tipo kurą ir tepalus ir tik 8( naudojama organinėje sintezėje.

Kiekvienos verslovės naftos fizikinės ir cheminės savybės skiriasi. Naftų tankis yra 0,65(1,05 g/cm3 (dažniausiai 0,82(0,95 g/cm3).

Naftos pradinė virimo temperatūra 28(30(C, pabaigos – 500(C; stingimo temperatūra nuo -26 iki -60(C (kai kuriais atvejais -30(-32(C); dinaminis klampis 50(C temperatūroje yra nuo 1,2 iki 55,0 mm2/s; molekulinė masė – 90-480; šilumingumas – 43,7(46,2 MJ/kg. Elektros srovės nafta nepraleidžia. Jos laidumą gali padidinti tik priemaišos ir vanduo.

Naftos netirpios vandenyje, tik gali sudaryti su juo patvarias emulsijas.

Prieš pradedant naftos distiliavimą iš naftos turi būti pašalintos druskos (nudruskinimo sekcija), vanduo (dehidratacijos sekcija) ir mechaninės priemaišos. Po to atliekamas pirminis naftos perdirbimas – distiliacija, t.y. naftos sudėtyje esančių angliavandenilių atskyrimas vienų nuo kitų pagal virimo temperatūras į frakcijas. Distiliavimas vyksta esant atmosferos slėgiui. Pirmiausiai nafta pašildoma šildytuvo sekcijoje, o po to siekiant dar labiau padidinti temperatūrą – kaitinimo krosnyje. Krosnyje nafta įkaitinama iki 350(380(C ir visi angliavandeniliai, kurių virimo temperatūra yra mažesnė – išgaruoja. Garų-skysčio mišinys paduodamas į rektifikacinę koloną, kurioje temperatūra, kylant į viršų, mažėja nuo 380(C kolonos apačioje iki 30(C kolonos viršuje. Įvairiuose kolonos aukščiuose padarytos specialios pertvaros kondensatui surinkti. Garai, kildami į viršų, atvėsta ir kondensuojasi ant atitinkamų pertvarų. Tokiu būdu gaunamos sekančios frakcijos:

dujų – mažiau nei 30(C (realiai mažiau nei 40(C);

mazuto – daugiau nei 380(C (realiai daugiau nei 350(C).

Pirminio perdirbimo metu gautas mazutas tolimesniam antriniam perdirbimui nukreipiamas į vakuuminę rektifikacinę koloną. Vakuumo reikia tam, kad pažeminti angliavandenilių virimo temperatūrą ir tam, kad išvengti jų skaidimosi. Mazutas iš atmosferinio rektifikavimo kolonos pašildomas šildytuvo sekcijoje, o po to kaitinimo krosnyje. Vakuuminėje kolonoje sudaromas 8-10 kPa vakuumas, todėl angliavandeniliai, kurių virimo temperatūra yra iki 500(C išsidistiliuoja 410(420 temperatūroje. Liekana vadinama gudronu (t > 500(C; 20(30%), iš jo gaminamas bitumas, asfaltai kelių dangai ir kt.

Distiliacija – tai fizikinis metodas pagrįstas, daliniu mišinio išgarinimu ir jo kondensavimu. Ji parodo, kokioje temperatūroje kiek išgaruoja degalų. Virimo diapazonas suteikia informacijos apie sudėtį, savybes ir kuro būvį saugojimo ir naudojimo metu.

Pagrindinės naftos frakcijos: benzinas 40 ( 180 (C; žibalas 180 ( 240(C; gazolis 240 ( 360(C; mazutas virš 400(C.

Distiliavimo ribos yra dažnai įtraukiamos į naftos produktų specifikacijas, komercines sutartis, perdirbimo gamyklos/kontrolės procesų taikymą ir reguliavimo taisykles.

Naftos cheminės sudėties įvairumas ir sudėtingumas. Pagal sudėtį skiriasi ne tik įvairių telkinių bet ir įvairių gręžinių naftos.

Nepakankamas žinių apie naftos sudėtį ir naftos susidarymo gelmėse procesus įtakuojančius veiksnius lygis.

Būtinybė iš daugelių fizikinių, cheminių, struktūrinių ir kitų naftos ir jos frakcijų savybių išsirinkti tas, kurių minimalus kiekis duotų maksimalią informaciją.

Šio klasifikavimo pagrindas yra naftos ir jos frakcijų skirtinga cheminė sudėtis. Pagrindinis trūkumas yra tai, kad klasifikuojant įvertinama tik angliavandenilinė sudėtis, bet neįvertinami neangliavandeniliniai komponentai (S, N, O, metalai).

  • Chemija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3840 žodžių)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 799 KB
  • Naftos chemijos konspektas
    10 - 9 balsai (-ų)
Naftos chemijos konspektas. (2015 m. Spalio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/naftos-chemijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:26