Naftos taršos poveikis Šiaurės jūroje


Aplinkos referatas. Įvadas. Vandens ekosistemų tarša naftos junginiais. Tarša naftos produktais Šiaurės jūroje. Aplinkos taršos komponentų biotransformacija ir bioakumuliacija organizmuose. Pagrindinių taršos komponentų poveikis organizmams. Naftos ir jos junginių poveikis. Pagrindiniai aplinkos genotoksiškumo vandens ekosistemose bioindikatoriai ir jų panaudojimas tyrimuose. Europos aplinkos agentūrai svabūs klausimai. Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) veikla. Kova su tarša naftos produktais. Literatūros šaltiniai.


Šiame rašto darbe, naudojantis moksliniais literatūros šaltiniais ir publikacijomis, bus pateikiama informacija apie Šiaurės jūros taršą, taršos šaltinius, ir kovos prieš taršą būdus.

Dalis naftos produktų į jūras patenka iš sausumos (pramonės įmonių bei transporto priemonių). Vandenyje atsidurę naftos produktai, esant sąlygoms, gali greitai pasklisti nuo taršos šaltinio ar avarijos vietos dideliu atstumu. Tai tik apsunkina naftos avarijų sukeltos taršos likvidavimą bei praplečia įvairių, naftos sudėtyje esančių cheminių junginių poveikio zoną. Nafta pasižymi didele sudedamųjų dalių įvairove, dominuojantis komponentas – angliavandeniliniai junginiai (iki 98%). Naftos fizikinės savybės bei tirpumas vandenyje priklauso nuo cheminės jos sudėties. Tai nuo geltonos iki juodos spalvos, tirštas, degus ir skystas angliavandenilių mišinys. Sudarytas iš 5 rūšių komponentų: sočiųjų aciklinių angliavandenilių (parafinų), ciklinių angliavandenilių (cikloalkanų), alifatinių (alkenų) ir aromatinių angliavandenilių, sunkiųjų metalų bei sulfatinių, azoto ir deguonies junginių (L. Andreikėnaitė, 2010). Naftą sudaro: 83-87% anglies (C), 10-14% vandenilio (H), 0,1- 2% azoto (N), 0,05-1,5% deguonies (O), 0,05-6,0% sieros (S) ir nors išleidžiamuose GV alkilfenolių koncentracija sumažėja iki 1 mg/l kai kuriems organizmams tokia koncentracija gali būti letali. Į vandens sistemas patenka daugybė naftos produktų junginių, pasižyminčių skirtingomis poveikio aplinkai savybėmis. Pavojingiausi lakūs, aplinkoje greitai sklaidytis gebantys naftos produktai. Žaliavinei naftai patekus į vandenį per 24 valandas iš jos išsisikiria apie 80-90% angliavandenilių. Naftos sklidimas priklauso nuo jos klampumo, aplinkos temperatūros, išsiliejimo vietos (Edwards M. et. al, 2002). Lengvesnių naftos komponentų sklidimas vyksta intensyviau, nei sunkiųjų naftos sudėtyje esančių junginių (Andreikėnaitė L., 2010).

Naftos pasklidimui turi įtakos ir vandens telkinio rūšis. Silpnesne vandens cirkuliacija pasižyminčios priekrantinės zonos (įlankos ir užutėkiai) yra ypač jautrūs taršai. Kadangi, naftos junginių migracijos kryptį ir tempą lemia vandens srauto tėkmė, tad dažniausiai naftos komponentai nuo taršos epicentro išplinta tik viena kryptimi (Andreikėnaitė L., 2010). Lengvi naftos produktai pvz., kai kurie monocikliniai ar bicikliniai aromatiniai angliavandeniliai, taip pat ir dalis sunkiųjų naftos produktų (apie 20-60%) gali visiškai išgaruoti. Garavimo procesas vyksta per kelias pirmąsias dienas. Nustatyta, kad dėl dispersijos alkenai išgaruoja greičiau, nei aromatiniai angliavandeniliai. Garavimo procesui įtakos turi naftos cheminė sudėtis, vandens paviršiuje susidariusios plėvelės storis, temperatūra, saulės radiacija, vėjo greitis. Daugelis toksinių naftos produktų, tokių kaip benzenas, toluenas, ksilenas vandenyje tirpsta lengvai, o tekančiuose vandenyse vykstantys vandens turbulencijos procesai ypač padidina šių medžiagų susimaišymo ir tirpimo potencialą. Intensyviausiai nafta tirpsta pirmosiomis po patekimo į vandenį valandomis (Andreikėnaitė L., 2010).

Didelę grėsmę jūrinių ekosistemų būklei kelia naftos produktai, kurie patenka į jūras plukdant naftą tanklaiviais, vamzdynų avarijų metu, plaunant tuščias naftos talpyklas laivuose, kartu su GV bei tiesiogiai siurbiant naftą. Šiaurės jūroje naftos ir dujų gavyba nuo 1960 metų tapo pagrindine šio regiono ekonomine veikla, o pastaraisiais metais dujų ir naftos išgavimo mastai vis auga. Pagrindinė naftos gavybos veikla koncentravosi šiaurinėje šios jūros dalyje, Didžiosios Britanijos ir Norvegijos sektoriuose. Dujų gavyba intensyviausiai vykdoma seklesnėje pietinėje jūros dalyje, regionuose, priklausančiuose Didžiajai Britanijai, Olandijai, Danijai ir Norvegijai. Naftos gavybos proceso metu su naftos išstūmimui panaudotu vandeniu į jūros vandenį patenka įvairūs PAA, sunkieji metalai, AF, organinės rūgštys. Ilgėjant naftos telkinių eksploatacijos laikui tokio vandens kiekiai didėja. Nuolat didėja ir jūros dugnu nutiestų naftotiekių ir dujotiekių ilgis (Andreikėnaitė L., 2010).

  • Aplinka Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3813 žodžių)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 1370 KB
  • Naftos taršos poveikis Šiaurės jūroje
    10 - 7 balsai (-ų)
Naftos taršos poveikis Šiaurės jūroje. (2016 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/naftos-tarsos-poveikis-siaures-juroje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:28