Namų ūkiuose naudojamų elektros prietaisų statistinis tyrimas


Lietuvos makroekonominiu rodikliu struktura dinamika. Lsd imoniu veiklos vertinimo rodikliu duomenys. Makroekonominiu rodikliu struktura ir dinamika. Lsd imoniu veiklos vertinimo rodikliai. Lietuvos makroekonominiu rodikliu struktura, dinamika. Namu ukiai apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas. Makroekonominiu rodikliu struktura dinamika. Elektros prietaisu tyrimas. Makroekonominių rodiklių struktura , dinamika. Trendo funkcija kaip apskaiciuoti?.

Statistikos namų darbas. Naudojant statistinius duomenis apie du tarpusavyje susijusius rodiklius, apskaičiuoti ryšio rodiklius (koreliacijos, regresijos koeficientai), elastingumo koeficientą, padaryti išvadas. Apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas. Apskaičiuojamas regresijos koeficientas. Apskaičiuojamas elastingumo koeficientas. Naudojant lsd įmonių veiklos vertinimo rodiklių duomenis (galima naudoti ir savo duomenis), atlikti veiklos efektyvumo dinamikos analizę, paskaičiuoti trendo funkciją. Veiklos efektyvumo dinamikos analizė. Trendo funkcijos skaičiavimas. Naudojant lietuvos nacionalinių sąskaitų informaciją, apibūdinti lietuvos (galima ir kitos šalies) makroekonominių rodiklių struktūrą, dinamiką. Lietuvos makroekonominių rodiklių struktūros apibūdinimas. Lietuvos makroekonominių rodiklių dinamikos apibūdinimas. Literatūros sąrašas.


- grupių dažniai (absoliutūs arba santykiniai) šiuo atveju yra taikomas santykinis dydis;

Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas yra lygus 0,79, tai reiškia, kad tarp namų ūkių turinčių ilgalaikio naudojimo prietaisus: miestuose ir kaimuose skaičiaus egzistuoja stiprus tiesioginis ryšys. Kuo koreliacijos koeficiento reikšmė būtų arčiau 0, tuo ryšys tarp kintamųjų silpnėtų. Jeigu koreliacijos koeficientas būtų neigiamas, tuomet turėtume atvirkštinį ryšį tarp kintamųjų, t.y. vienam kintamajam didėjant, kitas mažėja ir atvirkščiai, kuo reikšmė būtų arčiau – 1, tuo stipresnis ryšys egzistuotų tarp kintamųjų.

Gautas regresijos koeficientas rodo, kad, miestuose namų ūkių turinčių ilgalaikio naudojimo prietaisų skaičiui padidėjus 0,79 procentais, kaimuose namų ūkių turinčių ilgalaikio naudojimo prietaisų skaičius padidėjo 0,75 karto.

Gautas elastingumo koeficientas rodo kad, miestuose namų ūkių turinčių ilgalaikio naudojimo prietaisų skaičiui padidėjus 1 %, kaimuose namų ūkių turinčių ilgalaikio naudojimo prietaisų skaičius padidėja 0.79 %.

Atliekant veiklos efektyvumo dinamikos analizę buvo naudojama tiesioginės formos veiklos efektyvumo lygio koeficientas:

Q = E * (PK + AK + F), PK + AK + F = V [7, p.24]

Tai dviejų veiksnių multiplikatyvus modelis, palankus įvertinant rezultato pasikeitimą (∆Q), dėl efektyvumo lygio [∆Q (E)] ir dėl gamybos veiksnių apimties [∆Q (F)]

Analizuojant įmonės veiklos efektyvumą, buvo pasirinkta VĮ „Druskininkų miškų urėdija“.

Tai reiškia, kad ataskaitiniais t.y. 2010 m. 0.769 Lt. nacionalinių pajamų teko 1 Lt. turėtų gamybos veiksnių.

Tai reiškia, kad baziniais t.y 2009 m. 0.719 Lt. nacionalinių pajamų teko 1 Lt. turėtų gamybos veiksnių.

Tai reiškia, kad efektyvumo lygiui padidėjus 0.05 Lt., nacionalinių pajamų apimtis padidėjo 395019.3 Lt., o padidėjus nacionalinių pajamų apimčiai, gamybos veiksnių apimtis sumažėjo 1174933.718 Lt.

Norint apibūdinti Lietuvos makroekonominių rodiklių struktūrą, būtina išskirti makrolygyje naudojamus produkto rodiklius: Bendrasis nacionalinis produktas (BNP), Bendrasis vidaus produktas (BVP), Nacionalinės pajamos (grynasis nacionalinis produktas gamybos kainomis) (NP), Asmeninės pajamos (AP), Grynosios asmeninės pajamos (GAP).

Makroekonomikoje BNP – Bendrasis nacionalinis produktas skaičiuojamas pagal tokią formulę:

BNP = С + I + G + X, kur

GNP = BVP – PKP – A – NS, kur

Vienas iš pagrindinių, tarptautinėje praktikoje naudojamų rodiklių yra BVP – Bendrasis vidaus produktas. Šis rodiklis yra kertinis NSS, tai yra Nacionalinių sąskaitų rodiklis, ir jis yra apskaičiuojamas trimis metodais: gamybos, išlaidų ir pajamų. BVP skaičiuojamas gamybos metodu yra visų prekių ir paslaugų sukurtų šalyje per ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, tai galutinis gamybinės veiklos rezultatas. BVP išlaidų metodu yra galutinio vartojimo ir kaupimui skirtų išlaidų suma. BVP pajamų metodų – pridėtinės vertės išlaidų suma.

BVP skaičiuojant gamybos metodu, tai yra bazinėmis kainomis, yra išskiriamos tokios sudėtinės jo dalys: visų veiklų sukurta pridėtinių verčių suma, kuri yra surandama iš produkcijos vertės atimant tarpinį vartojimą; mokesčiai gaminiams (+) bei subsidijos gaminiams (-).

  • Statistika Namų darbai
  • 2012 m.
  • 16 puslapių (2746 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statistikos namų darbai
  • Microsoft Word 77 KB
  • Namų ūkiuose naudojamų elektros prietaisų statistinis tyrimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Namų ūkiuose naudojamų elektros prietaisų statistinis tyrimas. (2012 m. Lapkričio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/namu-ukiuose-naudojamu-elektros-prietaisu-statistinis-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:54