Narkotiniai ir nenarkotiniai analgetikai


Analgetikai stiprumas. Narkotiniai analgetikai apsinuodijimas. Narkotiniai ir nenarkotiniai analgetikai vikipedija.

Medicinos referatas. Turinys. Įvadas. Narkotiniai analgetikai. Apsinuodijimas. Vartojimas. Vartojimo būdai. Atsargumo priemonės. Opioidų poveikis. Veikimas. Agonistai. Labai stipriai veikiantys opiatai. Vidutinio stiprumo opiatai. Silpnai veikiantys opiatai. Daliniai agonistai. Mišrūs agonistai-antagonistai. Antagonistai. Nenarkotiniai analgetikai. Pirazolono grupės dariniai. Salicilo rūgšties dariniai. Anilino dariniai. Cinchonino rūgšties dariniai. Literatūra.


Dažniausias ligos simptomas, verčiantis ieškoti pagalbos, yra skausmas. Gydytojo pareiga dvejopa: nustatyti ir gydyti priežastį, sukėlusi¹ skausm¹, bei gydyti skausm¹, neatsižvelgiant į tai, ar priežastį įmanoma pašalinti. Skausmas išsekina ligonį, sulėtina sveikim¹ po ligos ar traumos, neigiamai veikia psichik¹ ir darbingum¹ – blogina gyvenimo kokybź. Ūminis skausmas dažniausiai siejamas su trauma ar liga, malšinamas įprastais būdais ir nurimsta pasveikus. Netinkamai gydant ar užsitźsus žalojančio faktoriaus poveikiui, skausmas gali tapti lėtiniu. Gydytojas turi ieškoti veiksmingiausio gydymo būdo, derindamas įvairius medikamentus. Skausmas vadinamas lėtiniu, jei trunka ilgiau kaip mėn. Ir tźsiasi ilgiau už jį sukėlusi¹ lig¹ ar traum¹. Lėtinis skausmas gali būti nuolatinis ir(ar) epizodinis. Jį lydi emocinis stresas, depresija, miego, libido sutrikimai, sumažėjźs apetitas, svorio kritimas, socialinė izoliacija. Gydant lėtinį skausm¹ reikia įvairių specialistų komandos bendrų pastangų, individualios psichosocialinės pagalbos ligoniui ir jo šeimai, įvairių neinvazinių ir invazinių (chirurginė intervencija, nervų blokados ar destrukcija) būdų, reabilitacijos, gerinančios ligonio funkcinź būklź bei kitų pagalbos priemonių.

Skausmo medicina – nauja medicinos sritis. Tai ne tik moksliniai skausmo patofiziologijos tyrimai, klinikinis naujų medikamentų bei įrangos pritaikymas skausmui gydyti, bet ir socialiniai bei politiniai visuomenės pokyčiai. Skausmo gydymas grindžiamas skausmo fiziologijos, patofiziologijos, farmakologijos žiniomis. Taikomi įvairūs skausmo gydymo būdai: medikamentinis, invazišiai grupei priklauso farmakologinės medžiagos, kurios, veikdamos cns, šalina nemalonius jutimus, pirmiausia skausmą. Ilgiau vartojamos, sukelia potraukį. Joms priklauso opijaus alkaloidai ir jų sintetiniai pakaitalai (promedolis, fenadonas ir kiti).

Opijus gaunamas iš nesubrendusių miegą sukeliančių aguonų (papaver somniferum) galvučių. Galvutės įpjaunamos, išsiskyrusios sultys surenkamos ir išdžiovinamos. Išdžiovinta masė vadinama opijumi. Migdančiosios aguonos euforizuojantis veikimas jau buvo žinomas šumerams (4000 m. Pr. Kr. ). Senovės egipto, graikijos ir romos imperijos kultūros šaltiniuose aprašyta, kaip reikia migdančiąsias aguonas vartoti ir kokius jos sukelia efektus. 1804 m. F. Sertiurneris išskyrė is opijaus morfiną. Tai buvo pirmas alkaloidas, kurį pavyko gauti gryną. Opijuje randama apie 25 alkaloidai. Pagrindinis narkotinių analgetikų bruožas yra skausmo slopinimas. Veikimas ne visai aiškus.

  • Medicina Referatai
  • 2011 m.
  • 19 puslapių (4790 žodžių)
  • Kolegija
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Narkotiniai ir nenarkotiniai analgetikai
    10 - 1 balsai (-ų)
Narkotiniai ir nenarkotiniai analgetikai. (2011 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/narkotiniai-ir-nenarkotiniai-analgetikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:28