Narvos kultūra


Nemuno narvos kulturos keramika. Narvos kultūros keramika. Nemuno ir kundos. Narvos archeologine kultura. Pakretuonės istorija. Narvos kult8ra.

Istorijos analizė. Įvadas. Narvos kultūra. Tyrinėjimų apžvalga. Kretuonėlės.1-mos gyvenvietės radiniai. Titnaginiai ir akmeniniai radiniai. Keramika. Židiniai. Kiti radiniai. Išvados.


Narvos kultūra susidarė iš mezolito kundos kultūros ir iii tūkstantmetyje susiliejo su virvelinės keramikos kultūra( vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200- 1800 m. Iki m. E. Paplitusi didžiulėje europos teritorijoje nuo volgos rytuose iki reino vakaruose.

Yra du narvos kultūros variantai: vakarinis ir pietinis. Gryni šios kultūros bruožai atsispindi vakariniame variante. Pietinį varianto pagrindą sudaro narvos kultūra, tačiau pastebima ir ryškių nemuno kultūros elementų.

Vakarinio tipo stovyklaviečių yra aptikta pajūryje ( šventojoje) ir žemaičių aukštumoje, o pietiniam- grupė paminklų jaros upės baseine ir prie kretuonos ežero rytų lietuvoje.

Narvos kultūros gyvenviečių titnago dirbinių randama mažai. Kiek daugiau titnago dirbinių randama pietinio varianto kultūros gyvenvietėse. Narvos kultūros gyvenviečių kaulo ir rago inventoriaus gausus ir įvairus. Aptinkama įvairiausių meškerės kabliukų, ylų ir adiklių, įrankių tinklams megzti, įtveriamųjų kirvių, peilių, kaltų, kaplių.

Kretuonėlės 1- ma (taip pat žinoma kaip žeimenio ežero 1-ma gyvenvietė ) buvo aptikta 1977m. Ma ii archeologijos skyriaus žvalgomosios ekspedicijos.

Gyvenvietė yra švenčionių rajono švenčionėlių apylinkėje, 3km į šiaurės vakarus nuo pakretuonės kaimo rytų žeimenio ežero krante, 250 m į šiaurės rytus nuo kretuonos upės žiočių pirmoje viršsalpinės upės ir ežero terasoje. Salpos nuo ežero pusės nėra. Terasos nuo ežero pusės aukštis 7 m. Gyvenvietė yra pakretuonės miško 29 kvartale. Įsteigus lietuvos tsr nacionalinį parką,dabar žinomą kaip aukštaitijos nacionalinis parkas,gyvenvietės teritorijoje įrengta apmokama turistų poilsiavietė, jos poilsiautojai kasmet žaloja gyvenvietės kultūrinį sluoksnį, o miškininkai aria kvartalinę liniją. Gyvenvietė labiausiai ardomoje vietoje buvo tyrinėjama 1986 ir 1987 metais.

  • Istorija Analizės
  • 2010 m.
  • 11 puslapių (1472 žodžiai)
  • Istorijos analizės
  • Microsoft Word 1051 KB
  • Narvos kultūra
    8 - 3 balsai (-ų)
Narvos kultūra. (2010 m. Gruodžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/narvos-kultura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:16