Natūralios monopolijos ir jų veiklos kontrolė.situacija Lietuvoje


Ekonomikos referatas. Įvadas. Natūralios monopolijos. Natūralių monopolijų veikos kontrolė. Kainodara. Alternatyvios reguliacinės priemonės. O gal nereguliuoti? Situacija Lietuvoje. Įvykio analizė. Reguliavimas. Įvykio analizė. Natūralių monopolijų įtakos Lietuvos ekonomikai pavizdys. Kas įvyko? Kodėl elektros ar dujų brangimas mažina ekonominį augimą kuo ypatingi jų skirstomieji tinklai? Išvados. Šaltiniai.


Šiame darbe aptarsime būtent paskutiniąją monopolijos rūšį – natūralią monopolija. Kas ji yra? Kaip veikia? Kokios priežastys lemia jų atsiradimą? Kaip tokias monopolija reiktų reguliuoti? Kaip jos reguliuojamos Lietuvoje ir kokią įtaką gali turėti Lietuvos ekonomikai bei jos gyventojams?

Pagalvokite apie miestą, kuriame jūs gyvenate: iš kiek įmonių jūs galite pasirinkti pirkdami elektros energiją? Atsakymas tikriausiai yra – vienas. Ar geriau jei būtų šimtas? Norėdami atsakyti į šį klausimą pirmiausia išsiaiškinkime, kas tai yra tas vienas, arba kitaip sakant – natūrali monopolija.

Monopolijos neretai būna trumpalaikės, ir net natūralios monopolijos nebūtinai nuolatinės. Taip yra todėl, kad technologinė pažanga gali sukelti naujų konkurencijos formų, plėtrą pramonėje, pakeisti išlaidų struktūrą ar turėti įtakos produkcijos ar paslaugų paklausai. Pvz.: birių transporto dalių kanalai Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose kažkada buvo natūrali monopolija, tačiau ši monopolija suiro per XIX amžių, kaip geležinkelių vystymosi rezultatas. Be to mobiliųjų telefonų technologijos atsiradimas žymiai susilpnino laidinio ryšio paslaugų monopolijas, kurios vyravo daugelyje šalių. Ekonomistai pabrėžia, kad natūralių monopolijų pagrindinė nykimo priežastis yra nieko nedarymas t.y., monopolijos nesistengia pačios tobulinti technologijas. Jie taip pat nurodo, kad monopolistas kartais mano, kad tai jo pačių labui apriboti savo monopolinį elgesį, taip siekiant atgrasyti potencialus konkurentus. Kai kada monopolistas net yra pasirengęs nustatyti gamybos apimtis ir kainą pagal lygius, kokie jie būtų rinkoje, kurioje yra tobula konkurencija.

Apibendrinus, natūralios monopolijos pasižymi pigiausia gamyba, o jos funkcionavimo aplinka nykstančia, arba jau sunykusia laisvąja konkurencija.

Išsiaiškinę, kas yra natūrali monopolija, dabar galime atsakyti į pradžioje išsikeltą klausimą: kodėl vienas geriau, nei šimtas: jei šimtas firmų varžytųsi tiekti elektrą į jūsų miestą, nei vienai įmonei nebūtų leista pasiekti masto ekonomijos, reikalingos sumažinti kaštams iki tokio lygio, kuris leistų pateikti elektrą žemesne kaina. Kiekviena iš šimto įmonių, tiekiančių elektros energiją, turės daug didesnes išlaidas, todėl ir jų kaina bus didesnė. Konkurencija paskatintų kainų kilimą vietoj kritimo. Todėl viena įmonė – natūrali monopolija yra geriausias sprendimas. Tačiau su šiomis įmonėmis iškyla kita problema – jų piktnaudžiavimas monopoline galia.

Gali atsitikti ir dažnai atsitinka taip, kad monopolija vaikydamasi pelno dirbtinai kelia kainas, kas prieštarauja viešajai nuomonei. Tokiu atveju monopolistas patenka į reguliavimo tarnybų įtakos sferą, nes valstybinė reguliavimo tarnyba gina visuomenės interesus. Taigi kol nėra prieštaravimų tarp monopolijos ir visuomenės, tol reguliavimo tarnybos nesikiša į įmonių veiklą. Tačiau ar tai būtų gryna monopolija, ar natūrali, vyriausybei neretai tenka imtis jų kontrolės. Ypač tai pasakytina apie natūralias monopolijas. Tokioms monopolijoms, norint gauti monopolinius pelnus nebūtina kurti naujas technologijas ar produktus. Vyriausybė siekdama pažaboti jų troškimą gauti monopoliškai didelius pelnus:

Valstybė perima ir pati vykdo monopolinę veiklą;

Tiesiogiai reguliuoja teikiamos produkcijos ar paslaugų kainą ir pelningumo lygį;

Netiesiogiai nustato mokestį už viršpelnį.

Vienas būdas vyriausybei spręsti natūralios monopolijos su neatgaunamais kaštais (kaštai, kurių negalima atgauti įmonei išėjus iš rinkos. Dauguma tyrimų ir produktų kūrimo išlaidų yra neatgaunami kaštai) problemą yra vyriausybei pačiai imtis gamybos, valdyti šias monopolijas ir pačiai nustatyti kainas. Įprasta, kad valstybė taip elgiasi su vandens tarnybomis. Vadovaujant vyriausybei firma gamina paklausos kreivės ir vidutinių kaštų kreivės sankirtoje. Šis taškas yra vadinamas nulinio pelno tašku. Nulinio pelno taškas, yra būtent tas taškas, kuriame gali veikti natūrali monopolija, esant prielaidai, kad yra veiksminga potenciali konkurencija. Kol yra potencialūs kandidatai įeiti į rinką, vienintelė įmonė turi nustatyti kainą lygia vidutiniams kaštams. Tačiau yra didelis susirūpinimas, kad vyriausybės blogai vadovauja gamybai, iškyla ir korupcijos problemos. Todėl vyriausybės gali leisti gaminti privačiam sektoriui, tačiau jį reguliuoti, siekiant užtikrinti, kad įmonė nesinaudos savo monopoline padėtimi. Be to vyriausybė gali teikti subsidijas, kad paskatintų įmonę teikti paslaugas, kurios galėtų būti pelningos privačiai, tačiau yra laikomos socialiai pageidautinomis.

Kaip alternatyva, vyriausybė galėtų leisti monopolijai ir toliau pasilikti privačios nuosavybės firmą, bet įsteigiant reguliavimo tarnybą, kuri kontroliuotų jos nustatomas kainas. Dažniausiai šiuo būdu vyriausybė nustato kainą elektros kompanijų paslaugoms. Tiesioginis kainos ir pelno reguliavimas pirmą kartą buvo pritaikytas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Įkuriami specialūs komitetai, kurie kontroliuoja tokias monopolines kompanijas kaip elektros, dujų, telefono ryšio ar miesto transporto tiekėjus.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4294 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 318 KB
  • Natūralios monopolijos ir jų veiklos kontrolė.situacija Lietuvoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Natūralios monopolijos ir jų veiklos kontrolė.situacija Lietuvoje. (2015 m. Spalio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/naturalios-monopolijos-ir-ju-veiklos-kontrolesituacija-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 08:01