Naudingosios iškasenos ir jų panaudojimas


Ekologijos kursinis darbas. Įvadas. Gamtos išteklių bendroji klasifikacija. Aplinkos samprata ir jos sudedamosios dalys. Gamtos išteklių klasifikavimas. Naudingųjų iškasenų bendroji klasifikacija, charakteristika ir panaudojimas. Degios naudingos iškasenos. Chemijos ir agrochemijos pramonės žaliavos. Pusiau brangūs akmenys. Lietuvos naudingųjų iškasenų aspektai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šio darbo objektas – naudingosios iškasenos ir jų panaudojimo sritys.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti naudingąsias iškasenas ir jų panaudojimo elementus.

Šio darbo uždaviniai:

1.Pateikti gamtos išteklių klasifikaciją ir apibrėžti jų specifiką;

2.Aptarti naudingųjų iškasenų klasifikaciją, charakteristiką ir panaudojim1.

3.Išnagrinėti Lietuvos naudingųjų iškasenų aspektus.

Sąlygos akmens druskai susidaryti geologinėje praeityje Lietuvoje buvo tik vėlyvajame perme, kaupiantis Priegliaus svitos nuosėdoms. Susiklosčius klinčiai, gipsui ir anhidritui, iš druskėjančio vandens itin įdubusiose baseino dalyse išsikristalizavo akmens druska. Būdama plastiška, gelmėse, ypač tektoniškai aktyviose zonose, ji sudarė savotiškas „pagalves“, kurios gerokai suraukšlėjo aukščiau slūgsančias uolienas. Pirminis akmens druskos išplitimo vaizdas pakito, nes klodo dalis, ypač pakraščiuose, ištirpo.

Tik 1972 m. Nemuno žemupyje, netoli Usėnų kaimo, viename iš gręžinių 467 m gylyje geofiziniai tyrimai parodė, kad yra 69 m storio akmens druskos sluoksnis. Tiesa, pačios akmens druskos nebuvo iškelta į žemės paviršių, nes šiame intervale buvo gręžiama be kerno, tačiau tai, kad jos čia yra, patvirtina anomališkai sustorėjusi Priegliaus svita. Į pietus nuo Karaliaučiaus (Kaliningrado) akmens druskos klodas yra 209 m storio ir slūgso 508 – 1556 m gylyje. Storis kaitus nedideliame plote. Akmens druska labai gryna: halitas sudaro 97 – 99%, anhidrito, polihalito ir molio priemaišos yra tik 1 – 3%. Halito kristalai labai įvairaus dydžio – nuo 0,5 iki 30 mm. Pietvakarinėje Rytų Prūsijos dalyje, kur akmens druskos klodas storiausiais, aptinkami kalio druskos tarpsluoksniai. Klodo apačioje ir kraige, tai pat paplitimo ploto pakraščiuose akmens druska molingesnė, molis vietomis sudaro plonus tarpsluoksnius.

Lietuvos gelmių akmens druskos naudojimo galimybės neaiškios, kol nėra nustatyta jos ištekliai ir kokybė.

Fosforitas. Lietuvoje fosforito randama įvairių laikotarpių transgresinių sluoksnių pade, kur konkrecijas sudaro netaisyklingos formos ir skirtingo dydžio uolienų gniutulai, sucementuoti fosfatiniu cementu. Daug rečiau pasitaiko smulkių gryno fosfato grūdelių arba iš jo susidedančių organizmų liekanų. Fosfaritas susidaro tose baseinų vietose, kur vanduo iš kontinentų prineša daug P2 O5 ir kur ypač tarpsta mikroorganizmai arba kur į basenų seklius ir šiltus pakraščius jūros srovės išneša šaltą, turintį fosforo priedugnio vandenį.

Naudingosios iškasenos ir jų panaudojimas. (2015 m. Kovo 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/naudingosios-iskasenos-ir-ju-panaudojimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:19