Naujadariai kalbėjimo potemė


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Naujadariai kalbėjimo potemė.


Žymus lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas bei visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius viename savo eilėraštyje rašė: „Gimtųjų žodžių apkabintas, / Aš gyvas kalboje. / Sakau: esi man, kaip žibintas / Pasaulio tamsoje...“ Kiekvienai tautai gimtoji kalba yra vienas pagrindinių jos gyvavimo aspektų, be kalbos piliečiai neturėtų nieko, kas leistų jaustis išskirtiniais. Kalba nuo seno keliavo ilgu istoriniu mūsų tėvynės keliu. Svarbu yra tai, kad žmonės suvokė kalbos reikšmę ir įvairiausiais būdais stengėsi išsaugoti jos skambesį. O kokia situacija yra šių dienų Lietuvoje? Suprantama, jog modernėjančiame pasaulyje keičiasi ir mūsų lietuvių kalba, nes nuolatos yra veikiama sparčios globalizacijos, kurios niekas negali sustabdyti. Tiek viešojoje erdvėje, tiek kasdieniniame mūsų bendravime atsiranda vis daugiau svetimų kalbų žodžių, kurie pakeičia gimtosios kalbos skambesį. Įdomu yra ir tai, jog kai kurie iš jų vis dėlto neprigyja mūsų bendrinėje kalboje. Taigi, savo kalboje aptarsiu, kokiais būdais kokie naujadarai atsiranda ir kodėl kai kurie iš jų vis dėlto neprigyja vartosenoje.

Visų pirma, naujažodžiai turi tris atsiradimo būdus: visų pirma, žodis gali būti naujai pasiskolintas – turintis svetimą šaknį – ir įformintas su lietuviškomis galūnėmis, priesagomis, priešdėliais žodis arba ištisas skolintas darinys ar pastovusis žodžių junginys, taip pat gali būti kokia nors skolinta santrumpa iš svetimos užsienio kalbos.

Naujadariai kalbėjimo potemė. (2016 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/naujadariai-kalbejimo-poteme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:35