Naujoji viešoji vadyba Viešojo administravimo teorijų ir paradigmų referatas


Viešojo administravimo referatas. Įvadas. Naujosios viešosios vadybos teorinės ištakos. Naujosios viešosios vadybos samprata. Naujosios viešosios vadybos teoriniai aspektai. Naujosios viešosios vadybos reforma. Naujosios viešosios vadybos reformos Europoje. Naujoji viešoji vadyba Lietuvoje. Nvv kritika. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Naujoji viešoji vadyba tampa nauju vertybiniu sėkmingos viešojo sektoriaus veiklos orientyru ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje. Todėl yra būtina geriau suprasti naujosios viešosios vadybos teikiamas galimybes ir jos pranašumus bei trūkumus apibrėžiant šį administravimo būdą ir jo sampratą, atsižvelgiant į šio modelio taikymo praktiką.

Darbo tikslas: išanalizuoti naujosios viešosios vadybos iškilimą, vystymąsi bei kritiką.

Atskleisti naujosios viešosios vadybos teorines ištakas.

Išanalizuoti naujosios viešosios vadybos reformas.

Apžvelgti naujosios viešosios vadybos kritiką.

Naujosios viešosios vadybos atsiradimą sąlygojo globalizacijos pokyčiai, socialiniai konfliktai, viešojo valdymo sistemos pokyčių būtinumas, nes nuo viešųjų struktūrų ir viešojo sektoriaus personalo gebėjimo planuoti, formuoti ir įgyvendinti viešosios politikos sprendimus, sutelkti socialinius, ekonominius, technologinius ir informacinius išteklius priklauso visuomenės poreikių tenkinimas, bet kurio regiono pajėgumas ir įvaizdis, galimybė integruotis į tarptautines visuomenės bendrijas ir naudotis visų tarptautinių organizacijų, politinių ir finansinių institucijų parama ir galimybėmis. Naujosios viešosios vadybos reformų esmę sudaro privataus sektoriaus vadybos metodų taikymas viešajame sektoriuje. (D. Gudelis, A. Patapas 2010, p.123-135).

Antra vertus, bet kurią teorinę paradigmą patikrina laikas, konkrečios sąlygos ir taikymo praktikoje aplinkybės, reikalaujančios fundamentalių išvadų, teiginių ir rekomendacijų, valdymo, viešojo sektoriaus personalo veiklos logikos, argumentuotų sprendimų įgyvendinant viešąsias programas ir projektus. „Naujosios viešosios vadybos“ paradigma yra gana nauja, be to reikia pripažinti, kad teorija ir praktika vystosi remdamosi skirtingomis metodologinėmis, teorinėmis ir praktinėmis nuostatomis. Kaip ideologija „naujoji viešoji vadyba“, kaip jau minėta, yra kilusi iš privataus verslo. Tradicinis viešasis administravimas rėmėsi politiniais, vadybiniais ir teisiniais metodais bei racionalumais, o „naujoji viešoji vadyba“ žymiai daugiau pabrėžia vadybinius veiklos metodus ir orientaciją į veiklos rezultatus, siekiant tobulinti kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų išvystymą, sutarčių valdymo informacinį aprūpinimą, decentralizavimą, privatizacijos procesų metodus.

Analizuojant daugiau kaip dviejų dešimtmečių patirtį diegiant naująją viešąją vadybą, įgyvendinant ją ne kaip visišką tradicinio viešojo administravimo pakaitą, o kaip paradigmą, besiremiančia ir papildančia klasikinį viešąjį administravimą, galima teigti, kad įgyvendinant naująją viešąją vadybą įvairios šalys susiduria tiek su bendromis, tiek su specifinėmis aplinkybėmis, iš kurių svarbiausia yra bendrasis šalies socialinis – ekonominis pasirengimas reformoms, valdymo praktikai keisti. Nemažiau svarbi motyvacinė – psichologinė aplinkybė, t.y. kaip visuomenė geba ir nori priimti reformas ar joms priešintis. Dažnai autoriai svarbiausiais viešojo sektoriaus reformų įgyvendinimo tikslais laiko efektyvumą ir rinkos principų diegimą viešajame sektoriuje, siekiant pateikti vartotojams daugiau paslaugų mažesnėmis sąnaudomis, keisti organizacinę eiseną, ekonomiškiau ir racionaliau paskirstyti visų rūšių išteklius, nustatant prioritetines vystymo kryptis stiprinant modernias organizacines sistemas.

Pačioje XXa. Pabaigoje terminas naujoji viešoji vadyba įgyja naujų bruožų ir tendencijų skatinančių veiklos efektyvumą. Vienas iš svarbiausių praktinių sprendimų – tai siekis labiau susieti viešąjį administravimą ir verslo vadybą. Kai dažniausiai buvo įgyvendinama siekiant tobulinti teorinius apibendrinimus, o valdymo praktiniu struktūrų veikloje – rengiant ir įgyvendinant viešąsias programas ir projektus, t.y. formuojant tam tikrą inovacijų sistemą, kartu priartinant viešąjį administravimą prie viešosios politikos. Tai leido viešosios politikos specialistui W. Parsonsui dar 1995m. iškelti idėja, kad viešoji politika ir jos įgyvendinimas tam tikra prasme yra tokia pati kaip viešoji vadyba.

Tokiai naujosios viešosios vadybos sampratai galima pritarti tik iš dalies. Viešosios politikos ir viešojo administravimo vienovė ir santykinis atskyrimas, kuriuos dar 1900m. pateikė F. Goodnowas, išlieka tolesnių valdymo reformų pagrindu. Anglų kalboje reforma yra viena iš svarbiausių sąvokų greta transformacija, modernizacija ir tobulinimas. Reforma yra daugiaprasmė sąvoka, nes reiškia ne apskritai tik pokyčius o teigiamus pokyčius, t.y. sąmoningą judėjimą iš nelabai pageidaujamos padėties į labiau pageidaujamą. Reformas valdymo procese galima skirstyti i esmines ir neesmines. Pirmo lygio reformas – geriausia praktika taikoma ir derinama. Antro lygio reformas – atnaujinami metodai ir procedūros. Trečiojo lygio reformos tai pokyčiai idėjų sistemose sudarančiose bendruosius tikslus ir struktūras kurios vykdo tuos pokyčius.

Naujoji viešoji vadyba Viešojo administravimo teorijų ir paradigmų referatas. (2015 m. Lapkričio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/naujoji-viesoji-vadyba-viesojo-administravimo-teoriju-ir-paradigmu-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:49