Naujųjų skolinių vartojimo problemos bendrinėje ir specialybės kalboje


Lietuvių projektas. Įvadas. Vakarų kalbų naujųjų skolinių vartojimo priežastys ir poslinkiai. Išvados. Žodynėlis. Literatūra.


Skoliniai sudaro nevienalytį leksikos sluoksnį: vieni kalbininkų taisomi nuo seno, nes turi tinkamų, jau vartosenoje prigijusių ar beprigyjančių lietuviškų atitikmenų, kiti į lietuvių kalbą atėjo kaip tarptautiniai žodžiai.

Bendrinė lietuvių kalba turi nemaža spręstinų problemų. Viena iš jų – Vakarų kalbų naujųjų skolinių vartojimas ir kodifikavimas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir išnykus ilgus metus trukusiam prievartiniam uždarumui, mūsų orientacija pakrypo į Vakarus. Ėmėme labai vartoti svetimus žodžius. Ne vienas suvokiame per didelį svetimų žodžių antplūdį ir matome, kad kyla pavojus ir mūsų kultūros, mūsų kalbos savitumui. Pastebima, kad ir lietuvių kalbos fonetika, tartis įgauna angliškų ypatybių, kinta sintaksė, įsigali net tam tikra žodžių tvarka sakinyje. Bendrinėje lietuvių kalboje Vakarų naujųjų skolinių gausa siaurina lietuvių kalbos žodyno plėtrą, kenkia jos žodingumui ir savitumui, yra net pavojus kalbai apskritai.

Vakarų kalbų naujuosius skolinius vartoja įvairių profesijų žmonės: verslininkai, bankininkai, ekonomistai, politikai. Jų gausu menininkų ir mokslininkų kalboje. Šiuos skolinius platina vertėjai, žurnalistai ir užsieniečiai. Juos labai pamėgo jaunimas. Tiesiog tapo mada angliškai pavadinti muzikos grupę ar firmą. Svetimus žodžius nuolat girdime koncertuose, jaunimo renginiuose, per televizijos ir radijo laidas. Dažnai iš šnekamosios kalbos jie plūsta į raštų kalbą, ypač į periodinę spaudą.

Šio savarankiško darbo tikslas aptarti svarbiausias Vakarų kalbų naujųjų skolinių plitimo priežastis ir mokytis bendrinės lietuvių kalbos taisyklingumo.

Į dabartinę lietuvių kalbą veržiantis vis naujiems skolinių srautams, dažnai darosi neaišku, kaip į skolinius žiūrėti: kaip į grėsmę mūsų kalbos savitumui ar kaip į naujas apraiškas, turtinančias mūsų gyvenimą, katu ir kalbą. Tikriausiai nėra pasaulyje kalbos, kuri neturėtų svetimų kalbų kilmės žodžių skolinių. Jie užima gana svarbią vietą daugelyje dabartinių kalbų, taip pat ir lietuviu kalboje. Skoliniai rodo istorinę kalbų sąveiką, santykius su kaimynaus ir kartais yra vienas iš kalbos leksikos papildymo būdų. Taigi tautų ir kalbų ryšiai skatina ir skolinių vartojimą.

Kalbos kultūros požiūriu vartotini skoliniai yra dvejopi - tikrieji ir tarptatrtiniai žodžiai. Jie skiriasi pagal asimiliavimosi laipsnį.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bendrinėje lietuvių kalboje pastebimi du ryškūs svetimų žodžių vartojimo polinkiai – suaktyvėjusi seniai žinomų skolinių vartosena ir Vakarų kalbų naujųjų skolinių (dažniausiai paimtų iš anglų, rečiau – iš vokiečių bei prancūzų kalbų) reiškimasis.

Žinoma, daugelis Vakarų kalbų naujųjų skolinių plinta lietuvių kalboje kartu su naujomis technologijomis, prekėmis, paslaugomis. Būtent anglų kalba giliai įsišaknijusi technologijų pasaulyje, nes daugelis atradimų buvo pasiekta angliškai kalbančiose šalyse. Pirmoji radijo laida ir pirmasis pokalbis telefonu įvyko angliškai. Internete taip pat vyrauja anglų kalba, nes jį kūrė daugiausia amerikiečiai. Šioms naujovėms pavadinti taip pat dažnai trūksta lietuviškų pakaitų. Be to, anglų kalba yra masinės kultūros kalba.

  • Lietuvių kalba Projektai
  • 2015 m.
  • 16 puslapių (3384 žodžiai)
  • Kolegija
  • Lietuvių projektai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Naujųjų skolinių vartojimo problemos bendrinėje ir specialybės kalboje
    10 - 8 balsai (-ų)
Naujųjų skolinių vartojimo problemos bendrinėje ir specialybės kalboje. (2015 m. Kovo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/naujuju-skoliniu-vartojimo-problemos-bendrineje-ir-specialybes-kalboje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:13