Neatidėliotina medicinos pagalba


Medicinos konspektas. Diagnostikos būdai. Rentgeno spinduliai –. Rentgenokontrastinis tyrimas. „ Rentgenologija – tai chirurgija be peilio “. Rentgeno diagnostikos. Ultragarsinės bangos. Abdominalinei chirurgijai yra labai svarbi endoskopijos rūšis – laparoskopija. Laparoskopinės chirurgijos privalumai. Chirurginės operacijos Pagal darbo profilį chirurgiją galima suskirstyti į. Pagal žmogaus organus ir sistemas. Traumatologijos šakos. Mikrochirurgija yra traumatologijos atšaka. Ambulatorinės chirurgijos profiliai. Chirurginių operacijų rūšys. Skubios operacijos. Neatideliotinos operacijos. Planinės operacijos. Pagal tikslą operacijos yra skirstomos į. Chirurginė operacija gali būti galutinė vienkartinė arba atliekama keliais etapais. Operacijos momentai yra trys. Operacija pradedama odos pjūviu ir posluoksnių praskyrimu poodžio fascijos bei gilesnių sluoksnių , prieinant prie operacijos objekto. Operacijos tiksliniai veiksmai. Operacijos užbaigimas –. Operacinis skyrius –. Šios patalpos dar vadinamos operaciniu bloku. Operacinė – tai specialiai įrengtas kambarys atlikti chirurgines operacijas ir dažniausiai bendrą nuskausminimą – narkozę. Operacinė turi būti. Operacinės apšvietimo problema yra sprendžiama dvejopai. Operacinės apšvietimo problema. Pagrindinė operacinė įranga yra tokia. Instrumentinėje – medžiaginėje. Operacinio skyriaus darbo organizavimas. Operacinio skyriausdarbo organizavimas. Operacinės slaugytojo darbas. Operacinio bloko sanitarinis valymas. Specialios paskirties instrumentai Korncangas Kabliai Metalinėsplokštelės bei jų rinkiniai. Chirurginiai instrumentai dar yra papildomi įvairiais medicininiais dirbiniais Siuvimo medžiagomis. Implantuojant į organizmą dirbiniais. Tam tikslui medicinos reikmenys sterilizuojami. Ant jų paviršiaus ar gaminio viduje sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos.


Chirurgija – tai medicinos šaka, kurios pagrindinis gydymo būdas yra mechaninė intervencija į ligos procesą bei būklę.

Chirurgija – tai invazinė medicina daranti žalą organizmui, tačiau šiuo metu stengiamasi sumažinti traumą ir pereinama prie organus tausojančių operacijų.

XIX a. viduryje pradėta naudoti bendrą nuskausminimą – narkozę, o vėliau – ir vietinį nuskausminimą.

Tolimesnis XIX a. chirurgijos plėtros postūmis buvo antiseptinkos (1863 m. L. Lister) ir aseptikos (1878 m. R. Koch; 1890 m. E. Bergmann) sukūrimas.

Chirurginės ligos dažniausiai sukelia morfologinius pakitimus organizme, kuriuos padeda nustatyti vaizdinės diagnostikos būdai.

Nors pagrindinis ir pradinis visų chirurginių ligų tyrimo būdas yra klinikinis bei fizinis (anamnezė, inspekcija, palpacija, perkusija, auskultacija), tačiau vaizdinė diagnostika žymiai palengvina chirurgams nustatyti daugmaž visų žmogaus kūno vietų patologinę ir tuo pačiu sąlygoja chirurgijos procesą.

Rentgeno spinduliai – nepakeičiami diagnozuojant plaučių, kaulų, dantų, nosies landų ligas.

„ Rentgenologija – tai chirurgija be peilio“, todėl glaudus bendravimas tarp chirurgo ir rentgenologo visada yra naudingas ligoniui.

Rentgeno diagnostikos pagrindu vystėsi traumatologija, ortopedija, pulmonologija, urologija, angiologija.

Panaudojant ultragarso bangų sklidimą ir atspindį žmogaus organizme, buvo sukurtas naujas, perspektyvus ir labai informatyvus tyrimo būdas – echoskopija (sonografija), kuri iš dalies nukonkuravo rentgenologinius tyrimus.

Echoskopinių tyrimų apimtis yra labai plati: skydliaukės, kepenys, tulžies pūslės bei latakai, kasa, inkstai, šlapimo pūslė, prostata, žarnynas, genitalijos, širdis, stambiosios kraujagyslės ir kt.

Ultragarsinės bangos naudojamos ne tik diagnostikai, bet ir gydymui. Jų siauras sustiprintas ultragarsinių bangų spindulys naudojamas šlapimo bei tulžies latakų akmenų skaldymui.

Abdominalinei chirurgijai yra labai svarbi endoskopijos rūšis – laparoskopija.

Puoselėjant laparoskopiją, didėja chirurginių procedūrų įvairovė: cholecistektomija, apendektomija, išvaržų operacijos, storosios žarnos šalinimas ir sąaugų atidalijimas.

Laparoskopinės chirurgijos privalumai:

Dauguma pacientų palieka ligoninę pirmą dieną po operacijos ir grįžta į darbą per dvi savaites.

Komplikacijų dažnumas laparoskopinėje chirurgijoje yra panašus kaip ir atliekant operacijas tradicine – „atvira“ technika.

Mikrochirurgija yra traumatologijos atšaka. Vaikų chirurginėse klinikose yra skyriai: vaikų bendrosios chirurgijos, vaikų urologijos, vaikų traumatologijos, vaikų ortopedijos.

Ambulatorinės chirurgijos profiliai:

Skubios operacijos atliekamos pirmosios atvykimo į ligoninę minutėmis (labai skubios – dėl kraujavimo ar asfikcijos) ar valandomis (ūminis apendicitas, įstrigusi pilvo sienos išvarža, peritonitas, ūmus žarnų nepraeinamumas, žaizdos, atviri kaulų lūžiai, galvos smegenų kompresija). Skubių operacijų priešoperacinis paruošimas neturitrukti ilgiau 3 – 4 valandas (labai sunki bendra somatinė būklė).

Neatideliotinos operacijos atliekamos neišrašant paciento iš stacionaro per kelias dienas (dažniausiai neilgiau savaitės). Neatideliotinos operacijos atliekamos dėl tulžies pūslės bei latakų akmenligės, uždegimų ar mechaninės geltos, skrandžio auglio ar komplikuotos opaligės, atsistačiusios po įstrigusios pilvo sienos išvaržos, uždarų kaulų lūžio su dislokacija, įvairių organų navikų ir kt.

Planinės operacijos atliekamos neribojant priešoperacinio paruošimo, o jų atidėjimas nebūna pacientui žalingas.

Diagnostinė operacija gali virsti gydomąja, jei randamas operabilus vėžys ir atvirkščiai, kai atvėrus pilvo bei krūtinės ertmę nustatomas IV stadijos vėžys su peraugimais į gretutinius organus.

Pvz., esant storosios žarnos vėžiui (be metastazių) su ūmiu žarnų nepraeinamumu, pirmu etapu pašalinamas patologinis židinys – vėžys ir sudaroma dirbtinėišangė – kolostoma. Po kelių mėnesių, antru etapu, atstatoma storosios žarnosnatūrali trasa, sujungianti abu storosios žarnos (privedimą ir nuvedimą) galus ir pašalinant kolostomą.

Operacija pradedama odos pjūviu ir posluoksnių praskyrimu poodžio fascijos bei gilesnių sluoksnių, prieinant prie operacijos objekto.

Operacijos tiksliniai veiksmai

Operacijos užbaigimas – praskirtų audinių sujungimas, kuris baigiasi odos susiuvimu. Operacija užbaigiama ne tik operacine siūle, bet ir išvedimu iš įvairių operacijos srities vietų medicininių vamzdelinių priemonių ar tuštuminių organų bei patologinio židinio spindžio atvėrimu odoje (įvairios „stomos“). Operacinės siūlės vieta padengiama steriliu tvrasčiu.

Operacinis blokas prasideda už raudonos linijos (atžymos ant grindų ir ant sienų), pro kurią įeinama apsirengus specialią tik operaciniame bloke nešiojamą aprangą ir avalynę.

Ties raudonąja linija vyksta operuojamų pacientų priėmimas – perdavimas ir bendravimas tarp operacinio ir chirurginio skyriaus personalo.

Priešoperacinėje dalyvaujantis operacijose personalas (chirurgai, operacinės slaugytojai) plauna bei paruošia rankas operacijai ir jas pakėlę įžengia į operacinę.

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • 33 puslapiai (7062 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 97 KB
  • Neatidėliotina medicinos pagalba
    10 - 7 balsai (-ų)
Neatidėliotina medicinos pagalba. (2015 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/neatideliotina-medicinos-pagalba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:09