Nebankinės finansinės institucijos


Finansų konspektas. Investicinio fondo (IF) idėja. IF privalumai ir trūkumai. Kolektyvinių investavimo subjektų (KIS) klasifikacija. KIS pagal konstrukciją. KIS pagal pelno išmokėjimo politiką. IF pagal VP portfelio struktūrą. Pagal investavimo stilių. Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas. KIS veiklos strategijos. KIS rizikos veiksniai (13, 97 str. ). Valdymo įmonės. Ir depozitoriumai. KIS investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai. KIS turto ir veiklos apribojimai. Pensijų fondų (PF) atsiradimo priežastys. PF poveikis finansų sistemai ir kapitalo rinkai. Pagrindiniai PF tipai. PF rizika (tokios pačios kai ir IF). Kooperatinės bankininkystės (KB) prigimtis. Kredito unijų (KU) ir KB skirtumai ir panašumai. KU perspektyvos Lietuvoje.


Pasaulyje > 50 % IF aktyvų vertės – gyventojų lėšos. IF ypatybės:

Iš dividendų ir palūkanų. Iš fondo uždirbtos palūkanos ir dividendai yra išmokami IF vienetų savininkams. Atsižvelgiant į poreikius fondas gali neišmokėti šių pinigų, o juos reinvestuoti, nupirkdamas dar daugiau to paties IF vienetų.

Valdymo /platinimo mokestis – fondo valdytojo samdymo kaina. Šis mokestis dažniausiai būna nuo 0.5% iki 2% viso fondo turto. dideli mokesčiai negarantuoja puikių rezultatų. Fondo valdytojas uždirbs ir tada kai fondas patirs nuostolių.

Administravimo mokestis –įskaičiuojamos būtinos išlaidos (pašto išlaidos, duomenų saugojimas, ir t.t.)

Apibendrinant visus kasdieninius mokesčius, išlaidos svyruoja nuo 1% iki 5% turto vertės kasmet. Internete skelbiami IF vienetų vertės jau būna atskaičius mokesčius.

- pelningesnis investavimas nei banke (investuojant kapitalo rinkoje ir laikant indėlyje);

- santykinai mažesnės investicijų portfelio valdymo išlaidos (valdymo komisiniai mokesčiai).

- individualioms efektyvioms investicijoms reikia didesnio kapitalo. Pagrindinės išlaidos susijusios su VP yra komisiniai mokesčiai makleriams;

Atviro tipo investiciniai fondai (IKKB – investicinės kintamojo kapitalo bendrovės)

Perkama kiek norima VP, akcininkai gali grąžinti atgal VP. Kaina nustatoma pagal NGA. Fondo aktyvų vertė aiški kasdien. Akcijų kiekis priklauso nuo paklausos ir pasiūlos.

Tai tarpinis variantas tarp atviro ir uždaro tipų IF, turintis abiejų savybių. Steigiami ribotam/konkrečiam laikui, vienai ar kelioms VP emisijoms įsigyti. Sukauptas kapitalas lieka fonde, o naujos akcijos nėra išleidžiamos. Fondas gali išpirkti akcininkų VP. Kai fondo gyvavimo laikas baigiasi, investuotojams gali būti padalinamas fondo turtas +%. Lietuvoje ir Europoje tokių fondų nėra.

- periodiškai išmokantys veiklos pelną IF. Tradiciškai sprendžiama dėl pelno pasidalijimo. Tikslas yra uždirbti pajamas investuotojams. Šiuo principus vadovaujasi daug akcinių bendrovių. Po išmokėjimo akcijų vertė krenta, nes lieka mažiau turto, kai pelnas kapitalizuojamas – atvirkščiai;;

- pelną kapitalizuojantys IF. Tai skatina akcijų kainų kylimą. Jei akcininkui reikia pajamų, jis gali parduoti akcijas.

Agresyvaus augimo fondai (iki 70% akcijų). Pagrindinis tikslas – greitas kapitalo prieaugis, investuojama į kylančių įmonių akcijas, fondo aktyvų portfelio struktūra dažnai kintama. Kasmetinės pajamos yra nedidelės, portfelio akcijų kursas nestabilus, todėl svarbu pasirinkti tinkamą pirkimo ir pardavimo laiką.

Nekilnojamojo turto fondai /hipotekos– investuoja į nekilnojamąjį turtą arba į hipotekos VP, užtikrintus nekilnojamuoju turtu. Laikomos patikimomis.

Žemos kapitalizacijos IF – investuojama į tam tikras įmones. Dažniausiai tai naujos, su mažu P/E koeficientu, tačiau tikimasi rasti turinčias didelį augimo potencialą.

Vertės - investuojama į akcijas įmonių, kurios, manoma, yra patikimos ir perspektyvios, tačiau nepakankamai įvertintos – dėl antipatijų rinkoje, psichologinių veiksnių ar per neapsižiūrėjimą, tad investuotojai į vertės akcijas žiūri kaip į akcijines prekes. Vertės investavimo strategija yra pagrįsta kiekybiniais parametrais, kurie yra objektyvesni – pagrinde skaičiais: aktyvų vertėmis, pinigų srautais, diskontuotom ateities pajamom ir kt. rodikliais.

2012 m. birželio 30 d. duomenimis, Lietuvos finansinių priemonių rinkoje veikė 14 valdymo įmonių. Jos valdė 25 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo antrosios pakopos pensijų fondus, 9 papildomo savanoriško pensijų kaupimo trečiosios pakopos fondus, 32 kolektyvinio investavimo subjektus. Per 2012 m. antrąjį ketvirtį valdymo įmonių turtas sumažėjo 9,5 proc. Turto struktūros sudėtis nekito: daugiau kaip pusė turto (61 %) buvo investuota į vyriausybių vertybinius popierius arba laikoma bankų sąskaitose. 2012 m. antrąjį ketvirtį pelningai dirbo 7 valdymo įmonės, o kitos 7 patyrė nuostolių. Bendras 2012 m. antrojo ketvirčio valdymo įmonių veiklos rezultatas – 4,1 mln. Lt pelno.

  • Finansai Konspektai
  • 2014 m.
  • 14 puslapių (6820 žodžių)
  • Universitetas
  • Finansų konspektai
  • Microsoft Word 292 KB
  • Nebankinės finansinės institucijos
    10 - 3 balsai (-ų)
Nebankinės finansinės institucijos. (2014 m. Vasario 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/nebankines-finansines-institucijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:50