Nedarbas bei užimtumo politika Lietuvoje


Nedarbas ir užimtumo politika lietuvoje. Darbo ir užimtumo politika. Žmogiškasis kapitalas. Nedarbo politika lietuvoje. Nedarbo uzimtumo politika. Nedarbo ir uzimtumo politika. Lietuvos užimtumo politika. Uzimtumo poltika lietuvoje. Darbo politika referatas. Nedarbas lietuvoje.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Žmogiškasis kapitalas. Samprata. Klasifikacija. Lietuvos darbo jėga. Kvalifikacija. Rinka. Nedarbas. Užimtumo iniciatyvos. Nelegalios alternatyvos. Išvados. Literatūra. Žmonijos vystymosi istorija patvirtina glaudų ryšį tarp švietimo ir eko¬nomikos išsivystymo lygių. Sėkmingas ekonomikos vystymas vis daugiau priklauso nuo to, kokios bus investicijos į žmones ir intelektualinio poten¬cialo išsaugojimą bei plėtrą.


Žmonijos vystymosi istorija patvirtina glaudų ryšį tarp švietimo ir eko­nomikos išsivystymo lygių. Sėkmingas ekonomikos vystymas vis daugiau priklauso nuo to, kokios bus investicijos į žmones ir intelektualinio poten­cialo išsaugojimą bei plėtrą, Žmogiškąjį kapitalą.

Darbas kuria prekes arba paslaugas. Vienu metu tik darbas, sunaudotas prekėms pagaminti, buvo laikomas gamybiniu, o darbas, kuriuo buvo teikiamos paslaugos, buvo traktuojamas, kaip negamybinis.

Taigi, įmonei labai svarbu turėti aukšta kvalifikacija pasižyminčių darbuotojų. Kai kurios įmonės, besistengiančios tapti rinkos lyderėmis, tokią darbuotojų kvalifikaciją yra priverstos kelti pačios, kadangi aukštosiose mokyklose įgytos teorinės žinios ne visada padeda kokybiškai atlikti darbą.

Daugiausiai galimybių įsidarbinti turi žmonės, kurie yra įgiję išsilavinimą, profesiją. Kvalifikuotos darbo jėgos paklausa vis didėja. Šiuolaikinėje visuomenėje jau iškyla problemų aprūpinant darbdavius reikiama darbo jėga. Be kvalifikacijos darbdaviai dar kelia ir kitus reikalavimus: pageidaujama, kad darbuotojas turėtų tam tikrų žmogiškų savybių – būtų iniciatyvus, turėtų atsakomybės jausmą, taip pat mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti kompiuteriu.

Daugiausiai laisvų darbo vietų yra paslaugų sektoriuje ir pramonėje. Per 60 proc. Laisvų darbo vietų skirtos darbuotojams, turintiems profekonominėje literatūroje žmogiškasis kapitalas paprastai suvokiamas kaip žmogaus žinių, įgūdžių, sveikatos, patirties atsargos, kurios naudoja­mos gamybos ar paslaugų sferoje, siekiant gauti didesnį uždarbį [. Theodore w. Schults, investavimas į žmones, v- eugrimas, 1998;].

Pilnesniam žmogiškojo kapitalo sampratos supratimui būtina suprasti funkcionalaus požiūrio į sąvoką principą – tikslinį panaudojimą ir vartoji­mą. Metodologinis funkcionalinio apibrėžimo principas reikalauja apibū­dinti reiškinį ne tik jo vidinės struktūros požiūriu, bet ir jo funkcinės pa­skirties ir tikslinio panaudojimo požiūriu.

Atsižvelgiant į tai, žmogiškasis kapitalas – tai ne tik įgūdžių, žinių, gabumų, kuriais disponuoja žmogus, visuma. Pirmiausia, tai sukauptų įgū­džių, žinių, gabumų atsargos. Antra, tai tokios įgūdžių, žinių ir gabumų atsargos, kurios yra tikslingai žmogaus naudojamos vienoje ar kitoje vi­suomeninės reprodukcijos sferoje ir skatinančios darbo našumo bei ga­mybos augimą. Trečia, tikslingas šių atsargų panaudojimas lemia darbininkų darbo užmokesčio (pajamų) augimą.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 18 puslapių (3140 žodžių)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Nedarbas bei užimtumo politika Lietuvoje
    8 - 2 balsai (-ų)
Nedarbas bei užimtumo politika Lietuvoje. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbas-bei-uzimtumo-politika-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:55