Nedarbas ir jo mažinimo priemonės referatas


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Nedarbo sąvokos apibūdinimas. Nedarbo priežasčių analizė. Jaunimo nedarbo priežastys Lietuvoje. Tautinių mažumų įsidarbinimo problematikos ypatumai ir įtaka nedarbui. Lietuvos nedarbo statistikos analizė. Nedarbo mažinimo priemonės. Jaunimo nedarbo mažinimas. Vyresnio amžiaus žmonių nedarbo mažinimas. Tautinių mažumų atstovų nedarbo mažinimas. Investicinės aplinkos įtaka nedarbo mažinimui. Darbo paieškos priemonių problematika. Kovos su nedarbu priemonių ypatumai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo aktualumas. Nagrinėjama tema yra aktuali Lietuvos mokslinėje literatūroje (straipsniuose, žurnaluose, knygose ir kt.), tačiau pakankamai naujoviška – tyrimų ženkliai padaugėjo tik paskutiniais metais, kadangi pati nagrinėjama tema tapo itin aktuali Lietuvos žmonių gyvenime. Svarbu ne tik išsiaiškinti visus praktinius nedarbo mažinimo aspektus bei procesus, bet ir išanalizuoti teorinius sprendimų pagrįstumus, išnagrinėti galimus veiklos gerinimo variantus.

Darbo objektas – nedarbas ir jo mažinimo priemonės.

Darbo tikslas ir uždaviniai.Pagrindinis darbo tikslas yra nedarbo sąvoką ir nedarbo mažinimo priemones. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

Išskirti pagrindinius statistinius nedarbo rodiklius Lietuvoje;

Įvertinti nedarbo mažinimo priemones Lietuvoje.

Taigi, bendruoju atveju, nedarbas – darbingų asmenų neužimtumas ūkinėje veikloje; socialinis reiškinys, kai darbingas asmuo neturi darbo ir aktyviai jo ieško.Dirbančiu laikomas asmuo, kuris yra užimtas visą arba dalį darbo dienos ir už šią veiklą gauna tam tikrą atlygį.Literatūroje išskiriamos tokios nedarbo rūšys:

Ciklinis nedarbas – atsiranda dėl produkcijos paklausos sumažėjimo ir padidėjimo;

Svarbiausios darbo biržos funkcijos yra padėti bedarbiams susirasti jiems tinkančios darbo, o jeigu tai neįmanoma – persikvalifikuoti. Remiantis Bedarbių rėmimo įstatymo 6 straipsniu, valstybinės užimtumo garantijos piliečiams yra tokios:

Nagrinėjant situacijos sudėtingumą, galima pastebėti, kad be darbo lieka arba jo susirasti negali skirtingo amžiaus gyventojai. Vienas reikšmingiausių veiksnių, turintis įtakos gyvenimo lygio ir skurdo rodikliams – senstanti Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, visuomenė. Darbingo amžiaus žmonėms tenka vis didesnis ekonominis krūvis, t.y. išlaikomo amžiaus (ypač vyresnio) žmonių dalis didėja, tuo pat metu skatindama imtis tam tikrų, užtikrinančių kartų solidarumą, veiksmų – didinti socialinio draudimo įmokų tarifus, ilginti išėjimo į pensiją amžių ir pan.

Bajorūnienė I. S., Patašienė I. ir kt. (2011), nagrinėdami nedarbo priežastis ir jų pasekmes, sudarė suvestinę rezultatų lentelę.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Gruževskis B., Moskvina J. (2007) po atliktų tyrimų išskiria tokias pagrindines tautinių mažumų atstovų neįsidarbinimo priežastis:

Nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas trukdo sėkmingai integruotis į darbo rinką. Čia verta vis dėlto pastebėti, jog mūsų šalyje yra sukurtos pakankamai geros galimybės išmokti lietuvių kalbą ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems žmonėms. Pastebėta, kad nedirbantys tautinių mažumų atstovai yra menkesnio išsilavinimo, neturi reikiamo profesinio pasirengimo. Be to, pastebima tokia tendencija – kuo žemesnis turimas žmogaus išsimokslinimas, tuo mažesnis jo pasitenkinimas. Tačiau dauguma nepatenkintų asmenų vis dėlto po gauto išsilavinimo toliau niekur nesimokė (dažniausios priežastys – lėšų stygius, laiko stoka, bloga tėvų materialinė padėtis sutrukdė toliau mokytis), o jeigu ir mokėsi – tai tik darbo biržos finansuojamuose kursuose.

Okunevičiūtė Neverauskienė L., Gruževskis B., Moskvina J. (2007) pateikia tokias svarbiausias priežastis, trukdančias respondentams įgyti bendrąjį išsilavinimą, profesiją ar tobulinti kvalifikaciją (%): visų pirmiausia tai yra lėšų neturėjimas apmokėti profesinio mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidas – ši problema pasirodė didžiausia tyrimo metu. Nemažesnė yra ir gyvenamosios vietos problema, kuomet žmonės, gyvenantys toliau nuo miestų, jų centrų, neįstengia atrasti galimybių studijuoti kitose vietose (tai irgi reikalauja lėšų, arba tam priežastis galėtų būti šeimyninė situacija ir t.t.). Ypač daug žmonių augina mažus vaikus, kas daro sunkumą studijuojant arba bandant surasti darbą. Vyresnio amžiaus gyventojų išsilavinimo įgijimo problema yra dvejopa – iš vienos pusės visoje Europoje amžiaus skirtumas nebevaidina svarbaus vaidmens, tačiau iš kitos pusės vyresnio amžiaus žmonėms yra sunkiau mokytis, pažinti naujus dalykus ir t.t. Nežinojimas, kokią profesiją pasirinkti bei kur studijuoti – tai opi visuomenės neinformuotumo problema, kuomet žmonės dėl informacijos stokos arba nežinojimo iškrenta iš darbo rinkos. Kitos problemos, darančios įtaką bedarbių išsilavinimo įgijimui buvo sveikatos problemos, laiko neturėjimas ir kt. Visos aukščiau paminėtos problemos yra aktualios ir jas reikia būtinai spręsti – prie ko ir turėtų prisidėti Lietuvos darbo birža ir privačios įsidarbinimo tarnybos.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (5740 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 144 KB
  • Nedarbas ir jo mažinimo priemonės referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Nedarbas ir jo mažinimo priemonės referatas. (2016 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbas-ir-jo-mazinimo-priemones-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:53