Nedarbas ir jo priežastys ES


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Nedarbo sąvoka. Nedarbas Lietuvoje. Draudimas nuo nedarbo. Nedarbo tipai. Nedarbo rūšys, priežastys ir nuostoliai. Nedarbo rūšys. Nedarbo priežastys. Nedarbo nuostoliai. Nedarbo mažinimo priemonės. Nedarbo apžvalga Europos sąjungoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo aktualumas. Nedarbas šiai dienai išlieka viena aktualiausių makroekonomikos problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui žmonių apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Nedarbas yra viena sunkiausiai sprendžiamų ekonomikos problemų. Kad šalies ekonomika būtų stabili, reikia siekti nedarbo mažinimo ir šalies gyventojų užimtumo didinimo. Ekonominiu atžvilgiu pagrindinė nedarbo problema yra nepagaminta produkcija. Bedarbiai nemoka mokesčių (nes jie dažniausiai skaičiuojami nuo darbo atlygio ir turimų pajamų), tačiau, jei jie yra užsiregistravę darbo biržoje, kaip asmenys ieškantys darbo, tai jie gauna iš vyriausybės bedarbių pašalpas, tuo mažindami valstybės biudžetą. Beje, bedarbių perkamoji galia yra maža, nes jie neturi daug pajamų, o tai neskatina ekonominio augimo. Psichologiniu požiūriu nedarbas sukelia nevisavertiškumo kompleksą ir tam tikrą baimės jausmą ir dar daug kitokių pasekmių.

Darbo objektas – nedarbas ir jo priežastys Europos Sąjungoje.

Darbo tikslas – išanalizuoti nedarbą ir jo atsiradimo priežastis Europos sąjungoje.

Keliami darbo uždaviniai:

Apibrėžti nedarbo sąvoką;

Nedarbas Lietuvoje;

Išanalizuoti nedarbo rūšis, tipus, nuostolius;

Susipažinti su pagrindinėmis nedarbo priežastimis;

Susipažinti su draudimu nuo nedarbo;

Kas yra nedarbas? Nedarbą galima vertinti ir siaurąja prasme, t. y. pagal jo poveikį tiesiogiai žmogui. Žodis „nedarbas“ daugeliui asocijuojasi su finansiniais sunkumais, tačiau tai tik viena problemos pusė. Socialiniai nedarbo nuostoliai anaiptol nereškia vien valstybės ar individo išlaidų didėjimą ar pajamų sumažėjimą. Žmogus, įstumtas į priverstinį nedarbą, kenčia psichologiškai. Nedarbas skatina psichikos ligų, nusikaltimų, savižudybių, skyrybų, alkoholizmo, narkomanijos ir kt. ligų ar nelaimių plitimą. Tačiau nedarbo nuostoliai nėra vien psichologinio ar finansinio pobūdžio. Darbo patirtis taip pat vertingas turtas. Praradęs darbą, žmogus ne tik nebekaupia naujų įgūdžių, bet pamažu netenka sugebėjimų, žinių, kurios buvo įgytos. Nedarbas - darbingų asmenų neužimtumas ūkinėje veikloje arba socialinis reiškinys, kai darbingas asmuo neturi darbo ir aktyviai jo ieško arba kai dalis darbingų žmonių neturi darbo ir nedalyvauja kuriant šalies ekonominį produktą. Dirbančiu laikomas asmuo, kuris yra užimtas visą arba dalį darbo dienos ir už šią veiklą gauna tam tikrą atlygį.

Bedarbių skaičiui nustatyti bei nedarbo lygiui įvertinti naudojami du būdai: bedarbių apskaita teritorinėse Darbo biržose ir Statistikos departamento atlikti tyrimai. Darbo birža prie darbo neturinčių žmonių priskiria tik tuos asmenis, kurie yra užsiregistravę teritorinėse Darbo biržose. Skirtingai nei Darbo birža Statistikos departamentas nedirbančius asmenis priskiria ne tik tuos kurie yra užsiregistravę Darbo biržoje, bet ir tuos, kurie darbo ieško savarankiškai, kreipiasi į privačias įdarbinimo agentūras, naudojasi žiniasklaidos pagalba. Statistikos departamento tyrimo duomenys remiasi gyventojų apklausa ir skiriasi nuo Darbo biržos duomenų skirtingu bedarbių sąvokos apibrėžimu.

Analizuojant TDO gyventojų klasifikacijos schemą, galima teigti, kad gyventojai yra skirstomi į dvi grupes, tai aktyvūs ir neaktyvūs gyventojai. Aktyvių gyventojų yra išskiriama dvi grupės:

užimti gyventojai, kurie dirba ir gauna už tai atlygį, nedirba laikinai ligos laike, savarankiškai dirbantys asmenys ir t.t.

bedarbiai, asmenys neturintys darbo, bet stengiasi įsidarbinti ir kreipiasi į įdarbinimo įstaigas.

Neaktyvūs gyventojai, tai moksleiviai, studentai, pensininkai, netekę vilties susirasti bet kokį darbą asmenys.

Kalbant apie nedarbą yra trys nedarbo rūšys, lemiančios nedarbo lygio nustatymo paklaidas. Tai prislėgtasis nedarbas, paslėptasis nedarbas ir šešėlinis nedarbas.

Nedarbas ir jo priežastys ES. (2016 m. Birželio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbas-ir-jo-priezastys-es.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:00