Nedarbas ir teoriniai gyventojų užimtumo aspektai


Nedarbo aspektai. Bedarbyste teoriniai aspektai. Gyventoju užimtumo teoriniai aspektai. Gyventojų užimtumo politikos teoriniai aspektai.

Vadybos referatas. Nedarbo kategorija glaudžiai susijusi su darbo jėgos sąvoka. Darbo jėga – tai darbingo amžiaus (nuo 18 m.) ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo jėga nelaikomi ir kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės.


Bedarbiai – tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruojasi įdarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti.

Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių darbo, santykis su visais darbingais gyventojais (darbo jėga) procentine išraiška.

Nedarbo mastas panašus į vandens baseiną: jis kyla, kai pritekėjimas (t. Nauji bedarbiai) viršija nuotėkį (t. Žmones, gaunančius darbą). pritekėjimą didina: darbo atsisakę, laikinai nedirbantys, priverstinai išėję iš darbo, naujai tapę darbo jėga gyventojai. nuotėkį didina: sugrįžę į darbą, naujai pasamdyti, nebelaikomi darbo jėga gyventojai.

Nedarbo lygio įvertinimo praktinės problemos gana komplikuotos ir ne visuomet statistikos darbuotojams pavyksta parodyti tikrąjį nedarbo vaizdą. Nedarbo problemomis užsiima vyriausybinės įstaigos.

Dėl prislėgtojo ir paslėptojo nedarbo oficialus nedarbo lygis yra mažesnis nei neoficialus. Prislėgtąjį nedarbą vadiname tokį, kai darbo paieškos nutraukiamos kaip beviltiškos. Paprastai prislėgtieji sudaro apie 0,1-0,5 proc. Darbo jėgos.

Paslėptasis nedarbas – tai bet koks darbas. Tai gali būti padienis, ne visos darbo dienos ar savaitės darbas, darbas žemesnės kvalifikacijos. Išsivysčiusiose šalyse paslėptasis nedarbas sudaro nuo iki proc. Visų darbo jėgai priskirtinų gyventojų. Faktiškai šie asmenys priskirtini dalinio užimtumo ir dalinių bedarbių kategorijai, tačiau oficialioji statistika, priskirdama juos prie visiškai užimtų , vėl sumažina nedarbo lygį.

Bet būna ir priešingai – nedarbo lygis gali būti ir padidintas. Dalis nedirbančių sako netiesą – tvirtina, kad jie ieško darbo, nors tai neatitinka tikrovės. Tai daryti dažnai skatina nedarbo kompensacija arba socialinio aprūpinimo pašalpa, kurios gali priklausyti nuo tariamų darbo pašalpų. Toks nedarbas vadinamas šešėliniu.

Bedarbiais žmonės tampa dėl labai įvairių priežasčių. Galbūt laikinai būti be darbo arba tarp darbų atitinka kai kurių žmonių poreikius, o gal apskritai mažėja tam tikrų specialybių darbuotojų poreikis.

Aiškinantis nedarbo kilmę, svarbią reikšmę turi skirstymas į tipus. Ekonomistai išskiria tokius tris nedarbo tipus: frikcinį (tekamąjį), struktūrinį ir ciklinį, arba nepakankamos paklausos.

Tekamasis nedarbas – tai trumpalaikis, neišvengiamas nedarbas.

  • Vadyba Referatai
  • 2011 m.
  • 6 puslapiai (1412 žodžių)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Nedarbas ir teoriniai gyventojų užimtumo aspektai
    9 - 3 balsai (-ų)
Nedarbas ir teoriniai gyventojų užimtumo aspektai. (2011 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbas-ir-teoriniai-gyventoju-uzimtumo-aspektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:36