Nedarbas Lietuvoje savarankiškas darbas


Ekonomikos savarankiškas darbas. Įvadas. Nedarbas Lietuvoje. Nedarbo samprata. Nedarbo priežastys. Užimtumas ir nedarbas. Nedarbo lygio skirtumų vertinimas regionuose. Nedarbo lygis apskrityse. Nedarbo lygis apskrityse pagal lytį. Nedarbo lygis apskrityse pagal amžiaus grupes. Nedarbo lygis apskrityse pagal gyvenamąją vietą. Nedarbo lygio regionuose problemos ir jų sprendimas. Nedarbo lygio problemos regionuose. Nedarbo lygio problemų sprendimas. Pasaulinė krizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šio darbo tikslas nustatyti ir išanalizuoti nedarbo lygį, jo priežastis ir skirtumus Lietuvos regionuose 2007 – 2011m..

Ciklinis nedarbas – nedarbas, sąlygojamas bendro ekonomikos nuosmukio. Ciklinį nedarbą sukelia tokia ūkinės veiklos ciklo fazė, kuriai būdingas visuminių išlaidų nepakankamumas. Tai gamybos mažinimo ir nuosmukio laikotarpis, kai visuminė paklausa prekėms ir paslaugoms mažėja, krinta užimtumas ir nedarbas didėja. Šiandien žodis „nedarbas“ daugeliui asocijuojasi su individo finansiniais sunkumais. Tai tik vienas reiškinio aspektas. Žmogus ištiktas priverstinio nedarbo, kenčia ir psichologiškai, ko ekonomistai nesugeba išmatuoti

Prislėgtasis nedarbas. Įsivaizduokite, kad ilgokai neturite darbo. Aktyviai jo ieškote, apėjote visas galimas įdarbinimo įstaigas, bet viskas veltui. Tada tenka pasikliauti giminių, draugų, darbo biržos globa. Kadangi nuo nesėkmingų darbo paieškų tampate prislėgtas, tai darbo paieškas nutraukiate, kaip beviltiškas. Todėl natūralu, kad į oficialiosios statistikos klausimą, ar ieškote darbo atsakote – ne. Taigi jūs kaip bedarbis, aktyviai neieškantis darbo, neįsiregistruojate į darbo biržą ir esate nelaikomas darbo jėga. Taigi, oficiali statistika, neįtraukdama į bedarbių grupę darbuotojų, nusivylusių ir praradusių viltį gauti darbą, sumažina nedarbo lygį. Oficialus nedarbo lygis bus mažesnis nei neoficialus – paprastai „prislėgtieji“ sudaro apie 0,1 – 0,5 proc. darbo jėgos.

Kaip matome, užimtumo ir nedarbo lygis turi priešingas didėjimo ir mažėjimo tendencijas, nes šie rodikliai yra atvirkščiai proporcingi vienas kitam. Mažėjant nedarbo lygiui užimtumas didėja ir atvirkščiai.

Lyginant nedarbo lygį 2007 metų ir 2010 metų tai šis rodiklis kiekvienais metais didėja, o užimtumas mažėja. Šio nedarbo lygio didėjimas ir užimtumo lygio mažėjimas tendenciją yra nepalanki Lietuvos darbo rinkai ir šalies ekonomikai

Kauno apskrities nedarbo lygis 2007 metais siekė 4,2 proc. ir per analizuojama laikotarpi išaugo iki 16,9 proc.

Tauragės apskritis pasižymi mažiausiu kitimu nedarbu lygiu lyginant 2009-2011 m. 2011m. pakilo tik 0,3 proc.

Utenos apskrityje per analizuojama laikotarpi iš visų apskričių didžiausias nedarbo lygis buvo 2011 metais 23,2 proc.

Panevėžio apskritis antroje vietoje Lietuvoje pagal nedarbo lygį, šis rodiklis Panevėžio apskrityje buvo didžiausias 2010 metais ir buvo nežymiai mažesnis už Utenos apskrities 2011 m.

Telšių apskrityje taip pat ženkli nedarbo lygio didėjimo tendencija, 2010 metais nedarbo lygis šioje apskrityje siekė 22,9 proc.

Nedarbo lygis apskrityse skiriasi netik pagal apskritis, bet ir pagal lytį. 2007 – 2011 metų laikotarpiu Lietuvos apskrityse pasiskirstymas pagal nedarbo lygi tarp vyrų ir moterų buvo skirtingas. 2007 metais apskrityse buvo vienodas vyrų ir moterų nedarbo lygis, o nuo 2008 metų situacija pasikeitė, nes vyrų nedarbo lygis pradėjo kisti sparčiau negu moterų ir 2010 m. matomas žymus skirtumas nedarbas vyrų ir moterų – 21,2 proc., viršijo moterų nedarbo lygį, kuris siekė 14,4 proc..

2.3 Nedarbo lygis apskrityse pagal amžiaus grupes

2.4 Nedarbo lygis apskrityse pagal gyvenamąją vietą

Mažiausias nedarbo lygis analizuojamu laikotarpiu kaime buvo 2007 metais – 4,5 proc., o didžiausias 2010 metais – 22,7. Taigi 2010 metais didžiausias nedarbo lygis analizuojamu laikotarpiu buvo ir kaime ir mieste.

Pats aukštas nedarbo lygis regionuose yra didelė problema valstybei ir jos ekonomikai. Tačiau, nedarbo lygis sukelia daug įvairių ir kitų problemų. Viena iš pagrindinių tai nedarbo lygio ryšys su užimtumu. Didėjantis nedarbo lygis mažina gyventojų užimtumą, o tai sukelia visą eilę įvairių visuomenės socialinių ir ekonominių problemų.

Šios problemos yra skirstomos pagal visuomenės grupes. Aukštas nedarbo lygis daugiausiai neigiamos įtakos turi jaunimui, moterims, kaimo gyventojas, invalidams ir kitoms socialinėms grupėms.

Nagrinėjant moterų nedarbo problemą, tai sunkiausia įsidarbinti absolventėms ir priešpensinio amžiaus moterims. Tokią padėtį sąlygoja įvairūs šiandienos veiksniai: darbo vietų pasiūlos ir paklausos santykis, bedarbės moters noras ar nenoras gilinti specialybės žinias ar persikvalifikuoti, šeimos finansinė padėtis, savęs vertinimas ir prisistatymas darbdaviui, pašalpų, lengvatų, kompensacijų sistema ir kt.

Darbe buvo atskleista nedarbo esmė, aptarti nedarbo tipai, taip pat apibūdintos nedarbo lygio problemos. Daugiau dėmesio skirta nedarbo problemoms Lietuvoje aptarti. Išnagrinėtos nedarbo problemos tarp atskirų gyventojų grupių, pagal lytį amžių ir gyvenamąją vietą.

Nedarbas Lietuvoje savarankiškas darbas. (2015 m. Balandžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbas-lietuvoje-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:13