Nedarbo ir BVP sąryšio tyrimas Baltijos šalių atžvilgiu


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Nedarbas ir BVP. Nedarbas. Bvp. Nedarbo ir BVP sąryšio Baltijos valstybių atžvilgiu tyrimas. Koreliacinė - regresija. Nedarbo prognozavimas Baltijos šalyse. BVP prognozavimas Baltijos šalyse. Išvados. Literatūra. Priedai.


Literatūroje nedarbas apibrėžiamas kaip neturinčių darbo žmonių skaičius ekonomikoje, o BVP - kaip rodiklis parodantis šalies išsivystimo lygį. Šiuo metu nedarbas bei BVP yra itin reikšmingi rodikliai. Nedarbas pasaulyje yra viena opiausių problemų, nes žmones keičia mašinos, be to daugelis jaunų žmonių nenori dirbti arba nori itin aukštų atlyginimų, kurie neatitinka jų galimybių. Taip pat nedarbą skątina ir maži atlyginimai, tačiau nedarbas neleidžia jiems kilti. Nedarbas bei BVP yra susija rodikliai. Baltijos valstybių BVP yra kur kas žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Iš Baltijos šalių geriausi rodikliai Estijos, o prasčiausi – Latvijos.

Darbe nagrinėjamas nedarbo ir BVP sąryšis Baltijos šalyse. Šį laikotarpį nuo 2003 iki 2014 metų pasirinkau todėl, kad per tuos metus Lietuvos ekonomika (taigi tuo pačiu ir BVP bei nedarbo lygis) labai keitėsi. Gyventojų skaičius nuolatos mažėjo, jie emigruoja į užsienį: jei laikotarpio pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau kaip 3 milijonai gyventojų (dar per 2011 gyventojų surašymą buvo 3 mln. 53,8 tūkst.), tai pabaigoje jau 3 milijonų nesiekė (2015 m.buvo likę tik  2 888 582 gyv.). Laikotarpio pradžioje buvo didelis nedarbas, nes užsidarė daug didelių sovietinių gamyklų, įmonių, ir žmonės liko be darbo. Prasidėjo emigracija į Vakarų Europą, ypač po Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais. Emigraciją dar paskatino 2008-2010 metų pasaulinė ekonominė-finansinė krizė. Nuo 2010 metų mūsų ekonomika atsigauna, BVP didėja, nedarbo lygis mažėja.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė: sisteminima, lyginimas, apibendrinimas; statistinių duomeų grupavimas, lyginimas, rodiklių skaičiavimas bei analizė.

Kaip teigia N.Navickas ir K. Paulavičius (1999) nedarbas tai yra ekonominė bei socialinė problema, kuri tiesiogiai veikia ne tik atskirus asmenis, bet ir visą valstybę. Nedarbas turi poveikį šalies ekonomikai t.y keičiasi demografiniai procesai, atsiranda problemų profesinio mokymo sistemoje ir kt. Nedarbo socialinės bei ekonominės pasekmės pasireiškia visose visuomenės gyvenimo srityse. Tai yra tiek gyventojų reprodukcijos procesai, tiek gamybos pasikeitimas, tiek visuomeninio vartojimo transformacija, tiek darbo apmokėjimo, darbo sąlygų ir kitų darbo santykių pasikeitimas, tai yra šeimos bei atskirio individo lygiu.

Reiškinys visuominėje, kai dalis civilinių darbingų jos asmenų nedalyvauja kuriant šalies ekonominį produktą, kitaip sakant, neturi darbo, kartu ir pragyvenimo šaltinio.

Išanalizavus mokslinę literatūrą randama daug panašiai apibūdinamų nedarbo apibrėžimų, tačiau tiksliausiai sąvoką apibrėžia šis apibrėžimas: reiškinys visuomenėje, kai dalis civilinių nedalyvauja kuriant šalies ekonominį produktą, kitaip sakant, neturi darbo, o kartu ir pragyvenimo šaltinio.

Literatūroje pagal vienus autorius yra išskirtos tokios nedarbo rūšys: sezoninis, funkcinis, struktūrini, ciklinis, paslėptasis. Kiti autoriai kaikurias rūšis įvardina taip pat, bet taip pat išskiria ir kitokius: paprastasis (tenkamasis), ciklinis, struktūrinis, paslėptasis, sustingęs.

Paprastasis nedarbas. Atsiranda tuo metu, kai asmuo palieka darbą dėl kokių nors asmeninių priežasčių pvz.: dėl geresnio darbo paieškų. Ši nedarbo rūšis trunka neilgai vidutiniškai trunka apie 4-6 savaites, tačiau šio nedarbas išnykti visiškai negali.Tai laikoma normaliu reiškiniu.

Ciklinis nedarbas. Yyra susijęs su ekonominiu ciklu, kai sumažėja ūkinis aktyvumas ir ekonomika ima smukti, tuo metu padidėja nedarbas. Ciklinį nedarbą galima apibūdinti kaip menkos paklausos nedarbą, tai yra periodinis rinkos ekonomikos reiškinys, galintis pasiekti didelių mąstų. Iki 20 amžiaus vidurio tai buvo pagrindinė nedarbo priežastis. Ši darbo rūšis atsiranda susidarius nepakankamai paklausai. Pirmiausia šiam nedarbui sumažinti yra naudojamos monetarinės bei fiskalinės politikos piremonėmis, skatinančios paklausos augimą. Iš pažiūros paprastos ir efektyvios šios priemonės turi vieną pavojingą savybę – skatina infliaciją.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Danielius
  • 29 puslapiai (5322 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 282 KB
  • Nedarbo ir BVP sąryšio tyrimas Baltijos šalių atžvilgiu
    10 - 1 balsai (-ų)
Nedarbo ir BVP sąryšio tyrimas Baltijos šalių atžvilgiu. (2017 m. Liepos 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-ir-bvp-sarysio-tyrimas-baltijos-saliu-atzvilgiu.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 22 d. 16:58