Nedarbo ir BVP sąryšio tyrimas Baltijos šalyse


Ekonomikos kursinis darbas.

Lentėlių ir grafikų sąrašas. Įvadas. Nedarbo ir bvp sąryšio tyrimas baltijos šalių pavyzdžiu teorinis pagrindimas. Nedarbo ir BVP sampratos teorinis pagrindimas. BVP samprata ir jos teorinis pagrindimas. Nedarbo samprata ir jos teorinis pragrindimas. Nedarbo ir BVP sąryšis. Nedarbo ir bvp sąryšio tyrimas baltijos šalių pavyzdžiu. Lietuvos, Latvijos bei Estijos – nedarbo ir BVP analizė 2005-2015 laikotarpiu. Nedarbo poveikis Baltijos šalių BVP lygiui. Baltijos šalių BVP ir nedarbo lygio prognozavimas 2016 m. Išvados. Literatūros sąrašas. Grafikas Baltijos šalių bedarbių skaičiaus dinamika 2005-2015metais. Grafikas Baltijos šalių BVP 1 gyv. dinamika 2005-2015 metais. Grafikas BVP priklausomybė nuo bedarbių skaičiaus Lietuvoje 2005-2015 m. Grafikas BVP priklausomybė nuo bedarbių skaičiaus Latvijos 2005-2015 m. Grafikas BVP priklausomybė nuo bedarbių skaičiaus Estijoje 2005-2015 m.


Baltijos valstybės neišvengė 2008 metų pasaulinės ekonomikos krizės. Šiuo laikotarpiu ši problema tapo ypač svarbi ekonomistų bei politikų tarpe. Krizės padariniai šalims buvo labai skaudūs. Lietuvos valdžia norėdama sustiprinti šalies ekonomiką skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo. Tačiau, tai nebuvo pats geriausias vyriausybės priimtas sprendimas, nes tai padidino valstybės turimą skolą. Panašiai elgėsi ir Latvija bei Estija. Tačiau, tokie vyriausybių sprendimai paveikė visą visuomenę. Daugelis šalyse veikusių įmonių, kurias palietė Didžioji ekonomikos krizė – bankrutavo, bankai nebeturėjo pakankamai lėšų – suteikti savo klientams paskolas. Taip pat, Baltijos šalių gyventojams tapo vis sunkiau rasti laisvą darbo vietą, tai norėdami pragyventi bei pasirūpinti artimais žmonėmis dalis gyventojų emigravo svetur, tačiau vieni piliečiai bandė ieškoti būdų, kaip gauti pajamų gyvenat tėvynėje.

Taigi, nedarbas yra glaudžiai susijęs su visuomenės izoliacijos procesu, nes žmonės negali mėgautis pilnaverčiu gyvenimu, bet svarbiausia, kad jis paliečia šalies BVP bei visą ekonomiką. Taip yra, nes dažniausiai augant nedarbo lygiui mažėja šalies BVP, o jam mažėjant vyksta atvirkštinis procesas. Tačiau, būna išimčių, kaip BVP ir nedarbo lygis auga, bet tai vyksta dėl emigrantų, kurie pasirinko emigruoti į kitas užsienio šalis, siunčiamų pajamų. Metodika: mokslinės literatūros analizė: sisteminimas, lyginimas, apibendrinimas; statistinių duomenų lyginimas, grupavimas bei dinamikos rodiklių skaičiavimas, analizė; koreliacinės ir regresinės analizės taikymas bei prognozavimo metodai.

Tikslas: Gebėti įvertinti nedarbo esmę, jo svarbą šalies ekonomikai bei tarpusavio sąryšį su BVP.

Teoriškai pagrįsti ryšius tarp pasirinkto ekonominio reiškinio ir jį lemiančių veiksnių.

Ištirti pasirinkto reiškinio ir jį lemiančių kintamųjų dinamiką 2005-2015 m. laikotarpiu;

Ištirti kintamųjų (priklausomo ir nepriklausomų) tarpusavio ryšius taikant koreliacinę-regresinę analizę;

NEDARBO IR BVP SĄRYŠIO TYRIMAS BALTIJOS ŠALIŲ PAVYZDŽIU TEORINIS PAGRINDIMAS

Greičiausiai nesuklystų nei vienas visuomenės narys, kuris BVP priskirtų prie vienų iš svarbiausių ekonominių rodiklių grupės. Taip yra, nes BVP rodiklis yra glaudžiai susijęs su kitais ekonominiais rodikliais. Jo svyravimai bei staigūs pokyčiai gali priklausyti nuo įvairių ekonominių reiškinių: nedarbo lygio, eksporto, importo bei kitų reiškinių, kurie pasireiškia šalies viduje. Todėl, daugelis ekonomistų, mokslininkų, kaip J. Mockevičius bei O. Molienė (2009), teigia, kad bendrasis vidaus produktas gali parodyti bei apibendrintai apibūdinti valstybės ekonominę raidą. Jie taip teigia, nes BVP apibrėžia šalies ekonomikos augimą, apibūdina gyvenimo lygį. Taip pat, dažnai mokslininkai norėdami atlikti skirtingų pasaulio valstybių lyginamąsias analizes yra linkę pasirinkti atitinkamų šalių ar regionų tam tikrų laikotarpių bendrojo vidaus produkto reikšmes.

Bendrojo vidaus produkto terminas ekonomikoje yra atsiradęs visai nesenai. XX amžiaus viduryje žymiam ekonomistui Saimonui Kuznetsui, kuris dirbo JAV komercijos departamente, pradėjus skaičiuoti nacionalinę gamybą. Laikui bėgant jis tapo pirmuoju žmogumi, kuris apskaičiavo nacionalines pajamas. Todėl, 1971 metais jam buvo paskirta Nobelio premija dėl pasiekimų ekonomikos srityje. Tačiau, iki to laiko BNP buvo laikomas pagrindiniu makroekonomikos rodikliu, bet tai truko neilgai. Po 1991 metų BVP tapo pagrindiniu rodikliu, kuris buvo taikomas norint apskaičiuoti tam tikrus atsiskaitymus su Jungtinių Tautų Organizacija.

Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas yra skirstomas į keletą tipų, tai nominalusis bei realusis BVP. Dažniausiai juos mokslininkai, kaip V. Snieška (2005), V. Skomina (2006) yra linkę apibūdinti šiuos BVP tipus labai panašiai, tačiau išskiria esminį jų skirtumą. Nominalųjį BVP vadina, tik tuo atveju, jei visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką suma yra apskaičiuojama faktiškomis rinkos kainomis. Dažniausiai ekonomistai nominalųjį BVP naudoja tada, kai nori palyginti skirtingų šalių ekonomiką. atsižvelgiant į jų dydį bei gyventojų skaičių. Lietuvą pagal nominalųjį BVP būtų galima lyginti su Latvija, Kuveitu (N.Radažiuvienė, 2009) Tačiau, jis netiksliai atspindi realią gamybos apimtį. Taip yra, nes jis gali kisti tiek dėl prekių ar atitinkamų paslaugų produkcijos apimties didėjimo, tiek dėl jų kainų didėjimo. (V. Skominas, 2006) Todėl, ekonomistai yra linkę skaičiuoti realųjį BVP, kuris nuo nominalaus BVP skiriasi, kad yra apskaičiuojamas bazinių metų kainomis. Skaičiuojant šį BVP yra siekiama eliminuoti kainų kilimą, todėl yra skaičiuojamas kainų indeksas, kurį galima rasti kiekvienų metų tam tikros produkcijos vienetų kainą dalijant iš bazinių metų kainos. Tačiau, BVP tipų ekonomikoje nepakanka, todėl ekonomistai, kad galėtų apskaičiuoti BVP bei įvertinti šalies ekonominę situaciją yra linkę BVP skaičiuoti pagal skaičiavimo metodus, kurie leidžia šį rodiklį išanalizuoti iš kitos pusės.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Modesta
  • 28 puslapiai (7368 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 227 KB
  • Nedarbo ir BVP sąryšio tyrimas Baltijos šalyse
    10 - 1 balsai (-ų)
Nedarbo ir BVP sąryšio tyrimas Baltijos šalyse . (2017 m. Rugsėjo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-ir-bvp-sarysio-tyrimas-baltijos-salyse.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 21:53