Nedarbo kitimo tendencijos Lietuvoje


Nedarbo tendencijos lietuvoje. Uzimtumo ir nedarbo kitimo tendencijos referatas.

Ekonomikos savarankiškas darbas. Nedarbo priežastys ir kitimo tendencijos lietuvoje. Įvadas. Nedarbas ir gyventojų užimtumas. Darbo jėga. Nedarbo lygis. Nedarbo rūšys. Nedarbas lietuvoje. Statistikos departamento duomenys. Pirmasis ketvirtis. Antrasis ketvirtis. Trečiasis – ketvirtas ketvirčiai. Statistikos departamento duomenys. Pirmasis ketvirtis. Ketvirtasis ketvirtis. Statistikos departamento duomenys. Statistikos departamento duomenys. Pirmasis ketvirtis. Antrasis ketvirtis. Trečiasis ketvirtis. Statistikos departamento duomenys. Išvados. Šaltiniai.


Įvertinus Statistikos Departamento duomenis apie nedarbą Lietuvoje 2007-siais metais, paaiškėjo, jog šiais metais bedarbių skaičiaus sumažėjimas buvo pats didžiausias per 5 metų laikotarpį. Sumažėjo ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus bedarbių, jaunų bedarbių tiek moterų, tiek vyrų skaičius. Dėl to gyventojų užimtumas padidėjo, didesnę užimtų gyventojų dalį sudarė vyrai. Taip pat 2007-siais metais, nedarbo lygis Lietuvoje buvo pats mažiausias iš visų Baltijos šalių ir siekė 4,1 %, Latvijoje ir Estijoje nedarbo lygis buvo didesnis nei 5%.

Išanalizavus Statistikos departamento duomenis apie nedarbą Lietuvoje 2008-siais metais, bedarbių skaičius pirmąjį pusmetį laikėsi beveik tolygiai lyginant su 2007-siais, tačiau išaugo jaunų bedarbių skaičius, o gyventojų užimtumas beveik nepakito, tik padaugėjo vyresnio amžiaus užimtų gyventojų. Moterų nedarbo lygis buvo mažesnis nei vyrų, o antrame pusmetyje bedarbių skaičius ėmė didėti.

2009-siais metais bedarbių skaičiaus didėjimas vis dar buvo jaučiamas, tačiau ne taip sparčiai kaip 2008-ųjų antrąjį pusmetį. Nedarbo didėjimui turėjo įtakos besitęsiantis ekonomikos nuosmukis ir mažėjantis darbo vietų skaičius. Nedarbo lygis buvo 2,4 karto didesnis lyginant su praėjusiais metais.

2010-siais nedarbo lygis išaugo 1,5 karto lyginant su 2009-siais metais. Daugiau buvo nedirbančių vyrų, nei moterų. Lietuvos darbo biržos duomenimis registruotų bedarbių skaičius antrąjį pusmetį buvo mažesnis negu pirmąjį. Užimtų gyventojų skaičius labiausiai padidėjo statyboje – 6,5%.

2011-siais bedarbių skaičius išaugo 7%, tačiau ilgalaikio nedarbo lygis sumažėjo.

Apibendrinus visų metų statistinius duomenis paaiškėjo, jog nedarbo lygis nežymiai kinta kiekvienais metais, nors bedarbių skaičius padidėja – gyventojų užimtumo lygis tam tikro amžiaus kategorijose (ypatingai vyresnio amžiaus žmonių) padidėja taip pat. Tai įvertinus, galima teigti, jog ekonominė – socialinė nedarbo problema didėja, tačiau duomenys rodo, jog ieškoma ir randama būdų šiai problemai spręsti.

Nedarbo kitimo tendencijos Lietuvoje. (2013 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-kitimo-tendencijos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:04