Nedarbo Lietuvoje demografinių rodiklių analizė


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Literatūros apžvalga. Nedarbo samprata. Bedarbių samprata. Nedarbo formos. Nedarbo pasekmės. Okuno dėsnis. Rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė lėmė staigius neigiamus ekonominius procesus, kurie stipriai darė įtaką darbo rinkos pokyčiams. Mažėjantis gyventojų užimtumas ir didėjantis nedarbas – pagrindiniai rodikliai, kurie padeda įvertinti esamą ekonominę-socialinę regiono ūkio būklės padėtį. Viena didžiausių ekonominių ir socialinių šio amžiaus problemų tai aukštas nedarbo lygis visose pasaulio valstybėse. Nedarbo problema Lietuvoje šiuo metu taip pat yra viena iš aktualiausių. Šio makroekonominio rodiklio didėjimas yra vienas iš svarbiausių ekonomikos nuosmukio požymių bei viena opiausių problemų, paliečiančių kiekvieną šalies gyventoją. Mokslinėje literatūroje dažniausiai analizuojamas nedarbo poveikis valstybės bendrajam vidaus produktui, infliacijai, darbo užmokesčiui, emigracijai, mokesčių surinkimui bei skiriamoms išmokoms nedarbo nuostoliams dengti, taip pat fizinei ir psichinei žmonių sveikatai, mirtingumui, skurdui bei socialinei atskirčiai ir nusikalstamumui. Lietuva visai neseniai sprendė darbo jėgos trūkumo problemą, o šiuo metu priversta ieškoti efektyvių būdų nedarbui mažinti. Mažas užimtumas ir didelis nedarbas, tai problemos, kurias Lietuva sprendė prieš įstojant į Europos Sąjungą. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu nedarbo problema vėl tapo labai aktuali, deja, sunkiai išsprendžiama ir pažabojama.

Nedarbas gali atsirasti laisva valia arba prievartiniu būdu. Darbas atsirandantis laisva valia - laisvos darbo vietos nepritraukia nedirbančiųjų žmonių dėl per mažo darbo užmokesčio, o prievartinis nedarbas – nedirbantys asmenys sutinka su siūlomu atlyginimo dydžiu, bet negali rasti pačios darbo vietos.

Pagal Keinsistinę teoriją, visuminė vartotojų paklausa nulemia darbo paklausą. Sumažėjus darbo užmokesčiui darbdaviai gali pasamdyti daugiau darbuotojų, tačiau krenta perkamoji galia, kurie gauna mažesnį atlygį. J.M. Kynesas siūlė didinti visuomenės narių pajamoms arba mažinti mokesčius. Tai didintų vartotojų paklausą, tuo pačiu didėtų darbo paklausa ir mažėtų nedarbas.

Marksistų teigimu nuolat vyksta darbo pasiūlos ir paklausos struktūros pasikeitimai. Visada yra darbo ieškančių žmonių ir laisvų darbo vietų. Tik nedidelė dalis bedarbių įsidarbina, nors laisvų darbo vietų lieka daug. Tai reiškia, kad darbo pasiūlos struktūra neatitinka jos paklausos struktūros (kvalifikacija, profesija ir pan.). Tokiu atveju reikia žymiai lankstesnės ir judresnės darbo rinkos. Galima teigti, jog pastarosios krypties teiginiai atitinka situaciją šiuolaikinėje darbo rinkoje: didėja specialistų paklausa, tuo tarpu bedarbių tarpe yra daug nepaklusnių, pasenusių profesijų žmonių.

buvo pasirengę tuoj pat pradėti dirbti;

Apibendrinant visas bedarbio sampratas, galima teigti jog bedarbiais yra laikomi neturintys darbo asmenys, vyresni nei 14 metų asmenys, kurie nesimoko dieninėse mokymosi įstaigose, bet ieškantys darbo ir užsiregistravę valstybinėje darbo biržoje ir pasirengę profesiniam mokymui.

Svarbu atkreipti dėmesį į jo formas. Autoriai nedarbo formas išskiria skirtingai. B. Martinkus ir V. J. Žilinskas (2008) išskiria tris nedarbo tipus (frikcinis, struktūrinis ir ciklinis), o K.B. Paulavičius (2004) išskiria penkis nedarbo tipus.

Mokslinėje literatūroje išskiriamos pagrindinės nedarbo formos - tekamoji, struktūrinė, paslėptinė, ciklinė ir sustingusi (Ekonomika, 2006).

Struktūrinis nedarbo tipas atsiranda mokslinės techninės revoliucijos sąlygomis, kai kyla poreikis pertvarkyti senąsias ir vystyti naująsias ūkio šakas. Žmonės, patekę į mokslo ir technikos iššauktą verpetą, nesugeba greitai prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų ir dažnai turi mokytis, persikvalifikuoti ar įsigyti kitą profesiją. Ypatingai skaudžiai nukenčia nepaklausių ūkio šakų darbuotojai, priversti palikti namus ir gimtąsias vietas ir keltis į kitus šalies rajonus. Ši nedarbo forma ypač būdinga buvo po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje.

Ciklinė nedarbo forma susijusi su kapitalistinės gamybos reprodukcijos procesu, turinčiu ciklinį pobūdį. Kaip jau minėjome, nedarbo lygis ypač išauga ekonominės krizės ir depresijos metu, kai didėja bankrotų skaičius, mažėja gamyba, mažinamas darbo užmokestis. Įmonės, įveikusios krizę, atnaujina moraliai pasenusius įrengimus ir mažina gamybos kaštus iki rinkos reikalavimų. Didėja naujos technikos paklausa, atsiranda papildomos darbo vietos.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3775 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 64 KB
  • Nedarbo Lietuvoje demografinių rodiklių analizė
    10 - 2 balsai (-ų)
Nedarbo Lietuvoje demografinių rodiklių analizė. (2016 m. Balandžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-lietuvoje-demografiniu-rodikliu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:46