Nedarbo lygio Lietuvoje ir Kanadoje palyginimas


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Teorinė dalis. Nedarbo lygio samprata. Nedarbo pasekmės. Nedarbo lygio poveikis BVP. Nedarbo lygio poveikis emigracijai. Tiesioginių užsienio investicijų poveikis nedarbo lygiui. Nedarbo įtaka vidutiniam darbo užmokesčiui. Praktinė dalis. Lietuvos ir Kanados nedarbo lygio palyginimas. Nedarbo lygio pasekmės Lietuvoje ir Kanadoje. Nedarbo įtaka BVP Kanadoje ir Lietuvoje. Nedarbo įtaka emigracijai Lietuvoje ir Kanadoje. Nedarbo įtaka tiesioginėms užsienio investicijoms. Nedarbo įtaka vidutiniam darbo užmokesčiui. Išvados.


Nagrinėjant nedarbo lygį ir jo priežastis visų pirma reikia išsiaiškinti kas yra darbo jėga. Darbo jėga – tai darbingo amžiaus, 18 metų sulaukę dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Žmonės, kurie nenori dirbti ir darbo neieško nėra priskiriami prie bedarbių. Darbo jėga nelaikomi ir kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys esantys specialiose pataisos įstaigose, pensinikai, taip pat namų šeimininkės. Pagal amžiaus grupes, didžiausias bedarbių skaičius tenka darbuotojams nuo 30 – ties iki 49 – erių metų. Lyginant vyrų ir moterų bedarbystės lygį išryškėja, kad moterų bedarbystės lygis didesnis yra didesnis nei vyrų. Tai lemia ne viena priežastis. Turbūt pagrindinė priežastis yra darbo vietų sumažėjimo restoranuose, viešbučiuose, valstybės valdymo ir kituose srityse. Darbo sukeliamas problemas galima suskirstyti į socialines ir ekonomines. Remiantis B.Drilingo, J.Čiburienės ir V.Snieškos knyga „Makroekonomikos pagrindai“ nedarbo pasekmes galima skirstyti į makroekonomines ir mikroekonomines. Makroekonominės yra padarytos visai šaliai, mikroekonominės patirtos atskiro žmogaus, kai žmogus netenka darbo jis praranda ne tik pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, bet ir didžiulį psichologinį spaudimą.

Kita nedarbo pasekmė yra bendrojo vidaus produkto (BVP) kitimas. Natūralu, kad kuo mažiau žmonių dirba, tuo mažiau prekių ir paslaugų yra sukuriama, gamybos apimtys mažėja ir sukuriamas mažesnis bendrasis vidaus produktas. Remiantis V. Snieška ir kt. knyga „Makroekonomikos pagrindai“ bendrasis vidaus produktas (BVP) yra visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), naudojant šalies ekonomikos išteklius, rinkos kainų suma. Kad BVP ir nedarbo lygis yra susiję yra įrodyta jau seniai. Teoriškai BVP ryšį su dar nedarbo lygiu 1960 metais įrodė JAV makroekonomikos specialistas A. Okunas. Tai vadinamasis Okuno dėsnis. Šis dėsnis teigia, kad yra ryšys tarp reguliariaus neigiamo faktinio BVP ir potencialiojo BVP procentinio santykio bei faktinio ir natūraliojo nedarbo skirtumo. Nedarbo lygis ir bendrasis vidaus produktas (BVP) yra labai glaudžiai susiję rodikliai. Kuo daugiau yra darbuotojų, tuo daugiau produkcijos ir paslaugų ekonomika gali pagaminti. Augant nedarbui greičiau mažės BVP, ir atvirkščiai, mažėjant nedarbui tikriausiai augs BVP. Ekonominės krizės metu susikaupia nerealizuotų prekių atsargos. Prekių ir paslaugų pasiūlai didėjant, mažėja įmonių pajamos. Taigi mažėja darbo jėgos paklausa. Įmonės, įveikusios krizę, įžengia į ekonomiko pagyvėjimo fazę. Pagyvėjimo fazė laipsniškai perauga į bendrojo nacionalinio produkto gamybos augimo fazę. Steigiamos naujos įmonės, kuriose įdarbinama vis daugiau žmonių, tuomet dar labiau pradeda augti BVP. Kurdamos naujas darbo vietas įmonės siekia patenkinti išaugusią paklausą, plečia savo veiklą, didinant darbuotujų skaičių. D. Laskienė (2009) teigia, kad išanalizavus Lietuvos BVP ir nedarbo lygio rodiklius išryškėja, kad Lietuvoje tarp realaus BVP didėjimo tempų ir nedarbo lygio egzistuoja neigiamas tarpusavio ryšys.

Nedarbo lygio šalyje didėjimas taip pat sukelia emigraciją.

  • Ekonomika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Tautvydas240
  • 13 puslapių (2948 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 127 KB
  • Nedarbo lygio Lietuvoje ir Kanadoje palyginimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Nedarbo lygio Lietuvoje ir Kanadoje palyginimas. (2017 m. Rugsėjo 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-lygio-lietuvoje-ir-kanadoje-palyginimas.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 05:45